Ukraina sutiko. Trumpas pagaliau gavo tai, ko taip troško ()
Jis yra glaudžiai susijęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir jo administracija.
© Gage Skidmore (CC BY-SA 2.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Donald_Trump_%2832758233090%29.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukraina suteikė teises įsisavinti „Dobra“ ličio telkinį Kirovohrado srityje, esančioje centrinėje šalies dalyje, bendrovei „Dobra Lithium Holdings“. Pasak Ukrainos vyriausybės vadovės Julijos Svyrydenko, teisės suteiktos remiantis produkcijos pasidalijimo sutartimi.
„Telkinys leis pritraukti mažiausiai 179 mln. dolerių kapitalo investicijų, iš kurių 12 mln. dolerių bus skirta naujiems geologiniams tyrimams bei tarptautiniam išteklių auditui, o 167 mln. dolerių – gavybos ir sodrinimo organizavimui, jei bus patvirtinti pramoniniai telkinio ištekliai“, – „Telegram“ kanale rašė premjerė.
Julija Svyrydenko pridūrė, kad dalyvauti konkurse buvo pakviestos tiek Ukrainos, tiek užsienio įmonės.
|
Laimėtoja tapo bendrovė „Dobra Lithium Holdings“, kurios akcininkės yra įmonės „Techmet“ ir „The Rock Holdings“.
Ličio telkinys „Dobra“: kas žinoma apie konkurso laimėtoją?
Kiek anksčiau „New York Times“ pranešė, kad konkursą laimėjęs konsorciumas yra glaudžiai susijęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir jo administracija.
Kyjivo valdžios teigimu, Ukraina turi apie 5 proc. pasaulinių „kritinių žaliavų išteklių“. Šalis taip pat disponuoja didelėmis retųjų žemės metalų atsargomis – tai 17 elementų, naudojamų ginklų, turbinų, elektroninės įrangos ir kitų šiuolaikiniame pasaulyje svarbių produktų gamybai. Tiesa, dalį šių telkinių yra užėmusi Rusija.
Ukraina taip pat turi trečdalį Europos ličio išteklių, kuris yra pagrindinis šiuo metu gaminamų baterijų komponentas.
Trumpas pagaliau gavo tai, ko taip troško
Šis sandoris dėl „Dobra“ ličio telkinio aiškiai atspindi Donaldo Trumpo nuolat kartotą retoriką, kai Ukraina jam pirmiausia atrodo ne kaip kariaujanti valstybė, o kaip vertingų išteklių sandėlis. Trumpas ne kartą akcentavo Ukrainos retuosius žemės metalus ir viešai kartojo, kad Kyjivas „turės sumokėti“ už JAV suteiktą pagalbą, taip karą ir saugumo klausimus redukuodamas iki verslo sandorio logikos.
Jam būdinga pasaulėžiūra, kurioje politinė parama, strateginiai aljansai ir net karinė pagalba vertinami per finansinės grąžos prizmę, aiškiai matoma ir šiuo atveju – ypač atsižvelgiant į „New York Times“ minimus konkurso laimėtojų ryšius su Trumpo aplinka.
Tokiu būdu Ukrainos kritinių žaliavų klausimas tampa ne solidarumo ar geopolitinės atsakomybės, o pelno, investicijų ir asmeninės naudos diskusija, atskleidžiančia, kad Trumpui verslo ir piniginiai interesai nuosekliai iškeliami aukščiau visko.
