„Kūjis Rusijai.“ Trumpas uždegė žalią šviesą. Žingsnis, kurio Putinas bijojo ()
Išpuolio prieš Venesuelą, spaudimo aneksuoti Grenlandiją ir galimos karinės intervencijos Irane šešėlyje Donaldo Trumpo sutikimas dėl Rusijos ekonominio sunaikinimo liko beveik nepastebėtas.
© Kremlin.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vladimir_Putin_%26_Donald_Trump_in_Helsinki,_16_July_2018_%282%29.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Baltieji rūmai davė žalią šviesą Kongresui priimti įstatymo projektą, kuris politiniuose sluoksniuose vadinamas „kūju prieš Rusiją“.
„Po labai produktyvaus susitikimo su prezidentu Donaldu Trumpu, kurio metu aptartas platus klausimų spektras, pritarėme Rusijos sankcijų įstatymo projektui, prie kurio jau kelis mėnesius dirbu su senatoriumi Blumenthalu ir daugeliu kitų“, – sausio 7 d. žiniasklaidai sakė senatorius Lindsey Grahamas, pagrindinis respublikonų ekonominio spaudimo Kremliui šalininkas. Gali būti, kad JAV įstatymų leidėjai svarstys šį įstatymo projektą šią savaitę.
„Šis įstatymo projektas leis prezidentui Trumpui bausti šalis, kurios perka pigią rusišką naftą ir taip kursto Putino karo mašiną“, – pabrėžė politikas.
Tarp šalių, kurios gali būti nubaustos, pirmiausia yra Kinija, Indija ir Brazilija. Nuo invazijos į Ukrainą Rusija labai priklauso nuo šių šalių naftos eksporto.
„Didžiuojuosi šiuo įstatymo projektu ir tuo, kad prezidentas tikrai nori jį priimti Kongrese“, – interviu „New York Post“ neslėpė pasitenkinimo Grahamo partijos kolega senatorius Brianas Fitzpatrickas.
„Kalbant apie Rusiją, manau, kad turime daryti viską, kas įmanoma, kad pasmaugtume jų ekonomiką. Tai vienintelis būdas priversti juos iš tikrųjų sėsti prie derybų stalo su Ukraina, ko jie iki šiol nenorėjo daryti“, – pabrėžė jis.
|
Praėjusiais metais Trumpo aplinka darė spaudimą senatoriams, kad šie iš dalies pakeistų įstatymo projektą, suteikdami prezidentui daugiau laisvės ir faktiškai leisdami jam vienam pačiam nuspręsti, ar įvesti sankcijas, ar sustabdyti jų galiojimą. Tačiau komentuodami pritarimą galutinei įstatymo projekto redakcijai, Baltieji rūmai nenurodė, ar tokios pataisos buvo įtrauktos į dokumentą.
Donaldo Trumpo pritarimas įstatymo projekto priėmimui Kongrese įvyko po daugelio mėnesių laukimo ir Respublikonų partijos spaudimo prezidentui.
Nuo 2025 m. pavasario Trumpas stabdo darbą prie dokumento, skirto Rusijos ekonomikai ir Rusijos energetikos sektoriui, kuris Vašingtono sluoksniuose vadinamas „kūju Rusijai“.
Buvo dvi pagrindinės priežastys, kodėl Trumpas mėgo grasinti naudoti iš anksto paruoštus sprendimus, bet niekada jų nesigriebė. Visų pirma, 2025 m. pavasarį jis buvo visiškai įsitikinęs gerais Kremliaus ketinimais ir puikiais santykiais su Vladimiru Putinu. Jis tikėjo, kad jo „draugystės“ su Putinu ir asmeninio tarpininkavimo tarp Rusijos ir Ukrainos pakaks karui užbaigti.
Savo ruožtu jis palaikė labai įtemptus santykius su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, dėl ko praėjusių metų vasario 28 d. Baltuosiuose rūmuose kilo viešas ginčas.
Antra priežastis, kodėl senatoriai Lindsey Grahamas ir Richardas Blumenthalis delsė užbaigti dvipartinį įstatymo projektą, buvo suvokimas apie jo nuostatų griežtumą. Trumpo administracija baiminosi, kad toks stiprus smūgis Rusijos ekonomikos pamatams privers Kremlių prarasti susidomėjimą taikos derybomis ir sugriežtinti savo poziciją karo klausimu.
Tuo tarpu Trumpas tikėjosi šį pavasarį pasiekti taiką, kad spėtų užbaigti pirmąsias 100 savo antrosios kadencijos Baltuosiuose rūmuose dienų. Tai savo ruožtu turėjo suteikti jam realią galimybę laimėti geidžiamą Nobelio taikos premiją. Galiausiai jam nepavyko pasiekti nei savo politinio, nei asmeninio tikslo.
Senatorių parengtas įstatymo projektas numato 500 procentų tarifus ir vadinamąsias antros pakopos sankcijas bet kuriai šaliai, kuri perka rusiškus energijos išteklius.
Praktiškai 500 procentų tarifai reiškia visos prekybos su tiksline šalimi nutraukimą.
Tęsinys kitame puslapyje:
