„Atgal į 1951-uosius?“ Islandija skubiai peržiūri saugumo sutartis su JAV ()
Pagrįstai kelia abejonių.
© Kjrstie (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/vectors/iceland-map-flag-europe-country-881099/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Ar kita šalis – Islandija?“ Respublikonai vis dažniau kalba apie vis daugiau šalių prijungimą prie Jungtinių Valstijų.
Donaldo Trumpo pasisakymai apie Grenlandiją kelia nerimą ne tik Danijoje, bet ir kitose šalyse, kurios dabar priverstos iš naujo vertinti savo saugumo padėtį.
Šiuo metu Jungtinėse Valstijose vis dažniau girdimos kalbos apie valstybių ar teritorijų perėmimą arba jų prijungimą prie JAV kaip federalinių vienetų.
Donaldo Trumpo kalbos apie Grenlandiją jau metus kursto nerimą, o ypač pastarosiomis savaitėmis – Danijoje ir apskritai Europoje.
Dabar Trumpo paskirtas kandidatas į Jungtinių Valstijų ambasadorius Islandijoje, buvęs Kongreso narys Billy Longas, pateikė abejotiną komentarą apie savo galimą būsimą paskyrimo šalį.
|
Leidinys Politico praneša, kad Longas antradienį Kongrese pajuokavo, jog Islandija taps 52-ąja JAV valstija, o jis pats taps tos valstijos gubernatoriumi.
Ypač dėl Trumpo kalbų apie Grenlandiją tokio pobūdžio pasisakymai nebėra vertinami palankiai ir jų nebegalima laikyti vien tik juokais.
Buvęs Islandijos ministras pirmininkas Þorsteinnas Pálssonas jau praėjusią savaitę pareiškė, kad Trumpo pasisakymai apie Grenlandiją verčia Islandiją iš naujo įvertinti savo saugumo padėtį. Jis tai rašė komentare, publikuotame Arctic Today.
„Pastaruosius 80 metų laikėme savaime suprantamu dalyku, kad Vakaruose vyrauja sutarimas dėl pagrindinių vertybių, tokių kaip demokratija ir laisva prekyba, grindžiamų taisyklėmis, kurios galioja tiek didelėms, tiek mažoms valstybėms“, – rašo jis. „Jungtinių Valstijų administracija šią pasaulėžiūrą apvertė aukštyn kojomis.“
Pasak Pálssono, JAV prezidentas tradiciškai buvo laikomas laisvojo pasaulio lyderiu, tačiau Trumpo niekas nebelaiko laisvės, suvereniteto, žmogaus teisių, laisvosios prekybos ar bendromis taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos gynėju.
Buvęs ministras pirmininkas taip pat analizuoja Trumpo veiksmų poveikį NATO penktajam ir antrajam straipsniams. Penktojo straipsnio atžvilgiu jis mano, kad JAV kuria pavojingą neapibrėžtumą, o antrąjį straipsnį Jungtinės Valstijos, jo teigimu, jau yra visiškai atmetusios.
„Kokią įtaką tokie radikalūs pokyčiai laisvų tautų aljanse turės tokiai mažai šaliai kaip Islandija?“ – klausia jis.
Pálssonas pažymi, kad Islandijos ir JAV santykių kertinis akmuo yra 1951 m. sudaryta gynybos sutartis. Tačiau dabar JAV įsipareigojimas jai, jo teigimu, pagrįstai kelia abejonių.
„Mes darome prielaidą, kad JAV įsipareigojimas šiai sutarčiai išliks nepakitęs. Iki šiol valstybės, keliančios mums grėsmę, pavyzdžiui, Rusija, neturėjo pagrindo manyti kitaip. Tačiau ar jos vis dar mato tai taip pat?“ – klausia buvęs ministras pirmininkas.
_02.jpg)
