Labiausiai pasaulyje ieškoma žaliava. Tai ne auksas ar platina ()

2026-01-15

© Andrzej Barabasz, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:400-oz-Gold-Bars-AB-01.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Varis – strateginė žaliava

Nors pasaulis tampa vis labiau vario intensyvus naudotojas, neišvengiamai susiduriame su struktūriniu deficitu, nes naujus šio metalo telkinius atrasti ir išgauti tampa vis sunkiau. Statistika aiški: iš 239 pagrindinių telkinių, atrastų visame pasaulyje nuo 1990 iki 2023 m., tik 14 buvo rasti per pastarąjį dešimtmetį. Be to, vidutinis laikas nuo atradimo iki gamybos pradžios viršija 15 metų.

Vario rūdos kokybė nuolat prastėja, todėl kasybos išlaidos kyla. Tuo tarpu UBS analitikai neabejoja, kad šis metalas tapo geidžiamiausia žaliava pasaulyje. UBS prognozuoja vario deficitą iki 2028 m., nepaisant bandymų didinti gamybą. Perdirbimas sušvelnina šias problemas, tačiau negali patenkinti augančios paklausos.

Pastaraisiais ketvirčiais pastebėtas vario trūkumas būtų dar didesnis, jei ne tai, kad Kinija, didžiausia pasaulyje „raudonojo metalo“ vartotoja, kovoja su nekilnojamojo turto krize. Mažesnės investicijos į statybas Vidurinėje Karalystėje lemia varinių elektros ir santechnikos įrenginių paklausos mažėjimą.

Beveik pusė pasaulinės vario produkcijos gaunama tik iš trijų šalių: Čilės, Kongo Demokratinės Respublikos ir Peru. Kita vertus, Kinija, nors ir turi palyginti nedidelius šio metalo išteklius šalies viduje, dominuoja perdirbime ir sudaro daugiau nei 40 % pasaulinės rafinuoto vario produkcijos. Ši situacija kelia vis didesnį nerimą Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ypač kai „raudonasis metalas“ pradeda vaidinti panašų vaidmenį kaip ir žalia nafta XX amžiuje – jis tampa pagrindiniu geopolitiniu ištekliumi.

Nelaimių serija – nelaimės ir muitinės mokesčiai

Pastaraisiais mėnesiais vario rinkoje aktyviai veikę investuotojai negailėjo jaudulio. 2025 metais neįprastai daug kasybos sutrikimų. Pražūtingiausia nelaimė buvo purvo nuošliauža Grasberge, Indonezijoje – vienoje didžiausių vario kasyklų pasaulyje. Streikai taip pat įvyko įvairiose vietose, o seisminis aktyvumas sutrikdė gamybą Kamoa-Kakula komplekse Konge.

JAV prezidento Donaldo Trumpo veikla taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Praėjusiais metais Baltieji rūmai įvedė tarifus vario pusgaminiams ir komponentams. Tačiau neoficialiose ataskaitose teigiama, kad Vašingtono administracija svarsto galimybę įvesti tarifus rafinuotam variui. Dėl šio naujausio gando smarkiai išaugo šio metalo importas į Jungtines Valstijas. Daugybė Amerikos bendrovių ir kitų didelių investuotojų jautėsi priversti agresyviai kaupti metalą, dėl ko ištuštėjo sandėliai kitose pasaulio dalyse ir dar labiau išaugo kainos.

Kadangi pasaulinės atsargos JAV yra „įšaldytos“, kiti pasaulio regionai (ypač Azija) šiuo metu susiduria su dideliu šio metalo trūkumu. Iki šiol vario atsargos tarnavo kaip pasaulinė saugos priemonė, slopinanti kainų svyravimus ir leidžianti reaguoti į trūkumą. Šis mechanizmas nustojo veikti.

Dabar turime kainų disbalansą, vadinamą „JAV priemoka“. Tai tiesiog papildoma priemoka, kurią investuotojai iš kitų pasaulio šalių turi mokėti, norėdami įsigyti metalo, patekusio į Amerikos apyvartą. „Goldman Sachs“ tai, kas vyksta sausio pradžioje, apibūdina kaip „žiedinį tirpimą“ – savaime sustiprėjančio entuziazmo spiralę. Kuo labiau kyla vario kainos, tuo labiau investuotojai mano, kad jie negali sau leisti jo išsekinti, o tai vėl didina kainas.

Į pradžią

Pilnas straipsnis

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Interia

Aut. teisės: MTPC

(0)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()