Atsiskaityti kortele bus sunkiau? „Visa“ ir „Mastercard“ patyrė smūgį ()
„Visa“ ir „Mastercard“ akcijos ritasi žemyn: reiškinys, pranašaujantis gilesnius ekonomikos lūžius.
© free to use | https://pixabay.com/photos/credit-card-money-cash-credit-card-1080074/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Visa“ akcijų vertė smuko 4,46 proc., o „Mastercard“ prarado 3,76 proc. Nors daugumai investuotojų tai gali pasirodyti kaip eilinė rinkos korekcija, išmanantys ekonomikos dėsnius žino: šių dviejų milžinių būklė yra kur kas svarbesnis indikatorius nei paprastos biržos kotiruotės.
Warrenas Buffettas, dešimtmečius sėkmingai valdantis investicijas, apie „Visa“ ir „Mastercard“ kartą sakė: „Galėjau jas nusipirkti ir, žvelgdamas atgal, privalėjau tai padaryti.“ Tai žodžiai žmogaus, susikrovusio turtus dėl gebėjimo atpažinti nuvertintas bendroves. Kodėl jis apgailestavo? Todėl, kad šios įmonės pasižymi išskirtiniu stabilumu. Tad kai jos pradeda pigti – tai ženklas, kad vyksta procesai, kuriuos būtina stebėti itin atidžiai.
Kodėl „Visa“ ir „Mastercard“ nuosmukis yra retenybė?
Tai nėra eilinės akcinės bendrovės – tai esminė globalios ekonomikos infrastruktūra. Kiekviena operacija banko kortele parduotuvėje, restorane ar interneto erdvėje joms generuoja pajamas per komisinius mokesčius. Svarbu tai, kad šios įmonės pačios neskolina pinigų ir neprisiima kredito rizikos – jos pelnosi tiesiog iš fakto, jog vartotojai leidžia pinigus.
|
Per pastaruosius metus „Visa“ akcijos tik tris kartus fiksavo didesnius nei 5 proc. svyravimus. Toks stabilumas įprastomis rinkos sąlygomis yra pavydėtinas. Todėl, kai abi bendrovės per vieną sesiją praranda po kelis procentus vertės, rinka siunčia pavojaus signalą, kurio ignoruoti nederėtų.
Dabartinį nuosmukį išprovokavo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymas įvesti metinę 10 proc. palūkanų normos ribą kredito kortelėms. Nors „Visa“ ir „Mastercard“ tiesiogiai neuždirba iš palūkanų, jų pajamos tiesiogiai priklauso nuo transakcijų apimties. Jei bankai, reaguodami į griežtėjančius reguliavimus, apribos kredito kortelių prieinamumą, vartotojai natūraliai išleis mažiau, o tai neišvengiamai suduos smūgį abiem mokėjimo tinklams.
Pasaulinio vartojimo termometras
„Visa“ ir „Mastercard“ veikla laikoma bene tiksliausiu išankstiniu vartotojų perkamosios galios indikatoriumi. Šios bendrovės jungia per 100 milijonų pardavėjų, 15 tūkstančių bankų ir apima kiekvieną pasaulio kampelį. Kai jų akcijų vertė krenta, rinka komunikuoja aiškiai: prognozuojamas vartojimo mažėjimas.
Tai pagrindžia ir istorinė patirtis. 2008-ųjų finansų krizės bei COVID-19 pandemijos metu šių bendrovių akcijų nuosmukis pranašavo platesnį vartojimo išlaidų žlugimą. Mechanizmas paprastas: investuotojai, pajutę artėjantį ekonominį sunkmetį, pirmiausia atsikrato tų įmonių akcijų, kurios yra tiesiogiai priklausomos nuo gyventojų aktyvumo.
Beveik nenugalimas verslo modelis
Didžiausia „Visa“ ir „Mastercard“ jėga – jų verslo modelis. Jos pačios pinigų neskolina, todėl net ir recesijos metu nepatiria nuostolių dėl nesugrąžintų skolų. Šios bendrovės uždirba iš komisinių mokesčių nepriklausomai nuo to, ar klientas laiku apmoka kredito sąskaitas, ar patenka į skolinimosi spiralę.
Tačiau net ir šis atsparumas turi ribas. Pajamos auga kartu su vartojimu, bet traukiasi gyventojams pradedant taupyti. Šiuo metu stebime kelis neigiamus veiksnius: politinį spaudimą riboti palūkanas bei mažinti tarpbankinius mokesčius ir augančią konkurenciją – stabiliąsias kriptovaliutas, kurios tampa rimta alternatyva tradiciniams mokėjimams.
Ką tai reiškia paprastam vartotojui?
Akcijų kritimas savaime nereiškia, kad krizė prasidės rytoj, tačiau tai indikacija, jog stambieji investuotojai numato sunkesnius laikus. Šiuolaikinėse ekonomikose vartojimas yra pagrindinis augimo variklis – JAV ir kitose išsivysčiusiose šalyse jis sudaro apie 70 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Jei bankai sugriežtins kredito išdavimo kriterijus, mažiau žmonių turės galimybę finansuoti einamąsias išlaidas skolintomis lėšomis. Nors trumpuoju laikotarpiu tai gali atrodyti kaip tvaresnė politika, ilgainiui tai reiškia mažesnę apyvartą įmonėms, lėtesnį ekonomikos augimą ir galimą nedarbo didėjimą.
Perspėjimas, o ne nuosprendis
Warrenas Buffettas neklydo – „Visa“ ir „Mastercard“ yra unikalios bendrovės, retai suteikiančios progą įsigyti jų akcijų žemesne kaina. Ilgalaikiams investuotojams šis kainos krytis gali tapti galimybe, tačiau visai ekonomikai tai – rimtas perspėjimas.
Kyla esminis klausimas: ar siūlomas palūkanų normų ribojimas taps realybe, ar liks tik politine retorika? Kol kas rinka įskaičiuoja realią riziką. O geriausias šios rizikos matas – būtent tų įmonių, per kurių tinklus cirkuliuoja didžioji dalis pasaulio kapitalo, vertė. Kai „Visa“ ir „Mastercard“ pozicijos silpsta, laikas suklusti ir įvertinti globalios ekonomikos sveikatą.
