Dvi dienos ir Kanados nėra? Pirmą kartą per 100 metų. Modeliuoja JAV invaziją ()
Pirmą kartą per daugiau nei šimtmetį Kanados kariuomenė sumodeliavo savo atsaką į hipotetinę Jungtinių Valstijų ataką.
© Picryl (atvira licencija) | https://picryl.com/media/canadian-army-soldier-fires-m500-shotgun-at-the-winston-37f745
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šią informaciją pirmasis atskleidė Kanados laikraštis „The Globe and Mail“, remdamasis dviem aukštas pareigas užimančiais vyriausybės pareigūnais.
Karas per dvi dienas? Kanada susiduria su žiauria realybe
Kanados šaltinių teigimu, simuliacijos nėra karinis veiksmų planas, o tik teorinė didelės rizikos situacijos analizė. Kanados kariuomenė analizuoja tai, ką ji teigia esant mažai tikėtinu, bet potencialiai įmanomu Amerikos pajėgų invazijos atveju.
Kanados ginkluotųjų pajėgų sukurtas modelis numato atakos scenarijų nuo pietinės sienos. Remiantis analize, Amerikos pajėgos galėtų pralaužti Kanados sausumos ir jūros gynybą per kelias dienas ar net per dvi. Tokį puolimo tempą lemia didžiulis JAV pranašumas skaičiumi, technologijomis ir mobilumu.
Taktika iš Afganistano: partizaninis karas ir karas su dronais?
|
Jei įvyktų fronto linijos pažeidimas, Kanados kariuomenė numato, kad teks griebtis asimetrinės taktikos, tokios kaip pasalos, sabotažas, bepiločių orlaivių kova ar savadarbių sprogstamųjų įtaisų naudojimas. Gynybos strategija įkvėpta patirties Afganistane, kur vietos pajėgos sėkmingai pasipriešino gerokai geriau aprūpintiems priešininkams.
Modelyje daroma prielaida, kad mažos, išsklaidytos kovinės grupės, kuriose gali būti ir ginkluotų civilių, galėtų vykdyti vilkinimo operacijas, atakuodamos priešo logistikos ir tiekimo linijas. Tikslas nebūtų karinė pergalė, o kuo labiau sulėtinti agresiją ir laimėti laiko sąjungininkams reaguoti.
Kanados atsakas į Trumpo politines provokacijas
Nors karinė ataskaita vis dar peržiūrima, politinis kontekstas suteikia jai papildomo svorio. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pasiūlė Kanadai tapti 51-ąja Amerikos valstija. Viename įraše jis netgi paskelbė Kanados teritorijos žemėlapį, nupieštą JAV vėliava.
Tai nėra oficialūs Vašingtono planai, tačiau tokie pareiškimai gerokai pablogina šalių santykius. Tuo pačiu metu įtampa Arktyje taip pat didėja. Trumpas išreiškė susidomėjimą Grenlandijos kontrole, o jo administracija neatmetė karinių veiksmų prieš šią strateginę teritoriją galimybės.
Kanada stiprina savo pozicijas NATO ir šiaurėje
Reaguodama į blogėjančią tarptautinę padėtį, ministro pirmininko Marko Carney vyriausybė svarsto galimybę išsiųsti nedidelį karinį kontingentą į Grenlandiją dalyvauti NATO pratybose kartu su Danija, Prancūzija ir Jungtine Karalyste.
Gynybos ministrė Anita Anand žiniasklaidai patikino, kad Kanada niekada netaps Jungtinių Valstijų dalimi ir toliau laikosi savo įsipareigojimų NATO. Otava planuoja šiais metais padidinti gynybos išlaidas iki 2 proc. BVP, o iki 2035 m. – pasiekti 5 proc.
Požiūris į JAV keičiasi. Kanadiečiai nebepasitiki savo kaimyne
Kaip praneša „The Globe and Mail“, vis daugiau kanadiečių nerimauja dėl savo saugumo dėl JAV veiksmų ir retorikos. Remiantis laikraščio cituojama apklausa, Jungtinės Valstijos dabar laikomos didžiausia grėsme Kanadai – labiau nei Rusija ar Kinija. Tai drastiškas pokytis, palyginti su prieš kelis dešimtmečius vyravusia situacija, kai abi šalys džiaugėsi beveik besąlygišku pasitikėjimu.
