Nebegalėsite tylėti: naujas dokumentas įteisina fizinę jėgą, jei neatrakinsite savo telefono! ()
Privers: štai kas laukia atsisakius duoti slaptažodį.
© Océanos y dados, CC0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Smartphone_Use.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Teisinė agentūra „Cartesius“ savo „Telegram“ kanale paskelbė ištrauką iš savo tyrimo gairių tyrėjams. Teisininkai pažymėjo, kad dokumentas leidžia panaudoti fizinę jėgą, jei tyrėjui pasipriešinama, įskaitant atsisakymą atrakinti mobilųjį įrenginį: „fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, kuris bet kokiu būdu priešinasi tyrėjui, atsisakydamas suteikti prieigą atrakinti įrenginio ekraną“. Taip pat rekomenduojama užtikrinti tyrėjo dalyvavimą „galimo fizinės jėgos ar teisinio įtikinėjimo panaudojimo tyrimo veiksmų metu atveju, jei pasipriešinama“.
Be to, gairėse rekomenduojama atrakinti telefoną nukreipiant priekinę kamerą į savininko veidą („Face ID“) arba uždedant pirštą ant pirštų atspaudų skaitytuvo („Touch ID“). Tyrėjai taip pat raginami panaudoti „teisinę prievartą“ pasipriešinimo atveju. Pasak „Cartesius“ teisininkų, tai pirmas žinomas atvejis, kai darbuotojai buvo tokiu būdu informuoti apie galimybę „panaudoti fizinę jėgą“ norint gauti prieigą prie duomenų mobiliajame įrenginyje.
|
Verslo advokatas Pavelas Tylikas aiškina, kad Rusijos Konstitucija (51 straipsnis) aiškiai nurodo, jog niekas neprivalo duoti parodymų prieš save, savo sutuoktinį ar artimus giminaičius. Tai reiškia, kad įtariamasis, remdamasis šia nuostata, turi teisę atsisakyti pateikti telefono slaptažodį. Be to, Konstitucijos 23 straipsnis garantuoja teisę į savo gyvenimo, susirašinėjimo, telefono pokalbių ir kitų pranešimų privatumą. Ši teisė taip pat taikoma mobiliuosiuose telefonuose saugomai informacijai, o priverstinis asmens atskleidimas slaptažodžiu gali būti laikomas konstitucinių garantijų pažeidimu.
Policijos pareigūnai gali konfiskuoti telefoną kaip įrodymą, tačiau jie neturi teisės versti savininko jį atrakinti ar atskleisti slaptažodžio. Norėdamos pasiekti informaciją įrenginyje, teisėsaugos institucijos turi gauti teismo nutartį atlikti duomenų paiešką ar konfiskuoti juos. Praktiškai, kaip pastebi teisininkai, šis teisinis reikalavimas dažnai ignoruojamas, o prieiga prie informacijos suteikiama be teismo patvirtinimo. Jei telefonas konfiskuojamas, tyrėjas gali pasitelkti specialistus duomenims išgauti. Rusijos Federacijos Aukščiausiasis Teismas taip pat nusprendė, kad sulaikyto asmens atsisakymas atskleisti telefono slaptažodį negali būti laikomas kaltės įrodymu.
Rusijoje vis dažniau užfiksuojami paprastų piliečių mobiliųjų telefonų patikrinimo atvejai – gatvėje ar pasienio punktuose. Pagal Rusijos vyriausybės reglamentą, reglamentuojantį sienų kontrolę, pasieniečiai turi teisę atlikti asmenines kratas ir daiktų apžiūrą, tačiau privalo surašyti protokolą ir įtraukti liudytojus. Korespondencijos ir telefono įrašų apžiūra į tokias priemones neįtraukta.
Jei asmuo atsisako atrakinti savo telefoną, teisėsaugos pareigūnai dažnai grasina jį persekioti. Žmogaus teisių aktyvistė Anastasija Burakova sako, kad nereikia tikėti teiginiais, kad esate įpareigotas atrakinti savo telefoną – tokia pareiga nenumatyta jokiame įstatyme. „Taip, asmeninės kratos ir daiktų apžiūra yra įmanomos, pareigūnai gali paimti telefoną, tačiau pilietis neprivalo jo atrakinti.“ „Grasinimai patraukti baudžiamojon atsakomybėn už „teisėto reikalavimo“ nevykdymą paprastai yra psichologinio spaudimo forma“, – pabrėžia Burakova. Pasak jos, įprasta praktika yra surašyti protokolus už teisėto policijos nurodymo nepaisymą arba už smulkų chuliganizmą, po kurio skiriamas administracinis areštas iki 15 dienų.
.png)
.jpg)
