Trumpas išsigando. Persigalvojo dėl Grenlandijos. Kodėl? ()
Kaip praneša „Reuters“, viena iš priežasčių, kodėl Donaldas Trumpas pakeitė savo nuomonę dėl Grenlandijos užėmimo jėga, buvo baimė dėl apkaltos proceso.
© patano, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Nuuk_-_capital_of_Greenland_-_panoramio.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po Davoso (Šveicarija) viršūnių susitikimo JAV prezidentas ne tik paskelbė, kad karinė operacija nebus vykdoma, bet ir atsisakė idėjos įvesti muitus šalims, kurios jam priešinasi. Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad tam įtakos turėjo ir JAV vidaus padėtis.
Po Pasaulio ekonomikos forumo Davose JAV administracija paskelbė, kad vietoj priverstinio Grenlandijos užėmimo bus priimti diplomatiniai sprendimai. Labiausiai tikėtinas sprendimas – 1951 m. JAV ir Danijos susitarimo atgaivinimas.
Agentūrų šaltinių teigimu, Baltųjų rūmų pozicijos sušvelninimas susijęs ne tik su Europos Sąjungos šalių pasipriešinimu, bet ir su vidine padėtimi JAV.
|
Demokratai ir respublikonai vis labiau nerimavo, kad administracija, matyt, vėl nusprendė pradėti didelio masto karinę operaciją nepasitarusi su Kongresu.
Pagal JAV įstatymus, prezidentas gali nuspręsti vykdyti karines operacijas be Kongreso pritarimo, tačiau tik konkrečiais atvejais. Pasak respublikonų teisininkų, išpuolis prieš NATO sąjungininkei priklausančią teritoriją būtų raudonosios linijos peržengimas.
„Kai kurie respublikonų įstatymų leidėjai administracijos pareigūnams sakė, kad baiminasi galimo apkaltos tyrimo dėl bet kokios karinės invazijos į Grenlandiją“, – teigė agentūra.
Šaltinių teigimu, teisininkai turėjo susisiekti su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir „aukščiausio rango Baltųjų rūmų pareigūnais“, patardami nesiimti tolesnių veiksmų Grenlandijos klausimu, kuriais buvo siekiama sušvelninti kursą po Davoso viršūnių susitikimo.
Donaldas Trumpas anksčiau yra išreiškęs susirūpinimą dėl jam inicijuotos apkaltos procedūros. JAV prezidentas šį argumentą naudoja kampanijoje prieš vidurio kadencijos rinkimus.
„Jūs turite laimėti vidurio kadencijos rinkimus, nes jei jų nelaimėsime, jie tiesiog (demokratai – red.) ras priežastį mane apkaltinti“, – sausio pradžioje Kenedžio centre Vašingtone vykusiame susitikime su respublikonų kongresmenais sakė Trumpas.
„Man bus surengtas apkaltos procesas“, – pabrėžė Trumpas.
Lapkričio 3 d. amerikiečiai rinks naujus Atstovų Rūmus ir trečdalį Senato, o tai gali pakeisti jėgų pusiausvyrą Kongrese. Dabartinė dauguma palaiko Donaldą Trumpą.
Pakeitimai taip pat galėtų leisti frakcijoms, prieštaraujančioms Trumpo administracijos politikai, įsteigti komisijas, kurios galėtų iškviesti liudytojus ir reikalauti atskleisti informaciją apie Baltųjų rūmų veiksmus. Tai taip pat būtų taikoma imigracijos kontrolei, kurios brutalumas sulaukia vis garsesnio pasipriešinimo JAV.
Per pirmąją kadenciją nuo 2017 iki 2021 metų Donaldas Trumpas du kartus buvo apkaltintas Atstovų Rūmų.
