85 sekundės iki pasaulio pabaigos. Kas vyksta? (VIDEO) ()
„Bulletin of the Atomic Scientists“ surengė metinę spaudos konferenciją, skirtą Pasaulio pabaigos laikrodžio koregavimui.
© Ekrano kopija | https://x.com/Nexus_osintx/status/2016230304793460976/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rodyklė dabar atnaujinta, rodyklė rodo 85 sekundes iki vidurnakčio, kai įvyktų Pasaulio pabaiga.
„Bulletin of the Atomic Scientists“ paskelbė atnaujinusi vadinamojo „Paskutiniojo teismo dienos laikrodžio“ rodmenis. Tai kasmetinis įvykis, kurio rezultatai kelia nerimą visame pasaulyje, nes jie yra simbolinis žmonijai gresiančios pasaulinės katastrofos rizikos rodiklis. O rodyklė dar niekada nebuvo taip arti vidurnakčio.
Pasaulio pabaigos laikrodis nėra tikras laikrodis, rodantis tikrąjį laiką, o vizualinis simbolis, kurį 1947 m. sukūrė „Bulletin of the Atomic Scientists“, norėdama parodyti, kaip arti žmonija yra galimos pasaulinės katastrofos, kuri galėtų kilti dėl žmogaus veiksmų.
Vidurnaktis šiame laikrodyje simbolizuoja pasaulio pabaigą arba visuotinį sunaikinimą, ir kuo arčiau laikrodžio rodyklės artėja prie vidurnakčio, tuo daugiau pavojų gresia žmonijai.
Doomsday Clock now 85 seconds to midnight, the closest it's ever 🅱️een
— Boi Agent One (@boiagentone) January 27, 2026
Bulletin of the Atomic Scientists cites nuclear tensions, AI in warfare and climate change
Moved 4 seconds closer than last year's record 89 seconds
Russia, China, and US nuclear postures driving the shift pic.twitter.com/x9ZTGSCoun
|
Pasaulio pabaigos laikrodis siejamas ne tik su potencialiomis branduolinėmis grėsmėmis, bet ir su viskuo, kas galėtų kelti grėsmę planetai, pavyzdžiui, klimato kaita, pavojingi technologiniai pokyčiai, tokie kaip biotechnologijos (kurias galima paversti ginklais), dirbtinis intelektas ir kita.
Nors šis laikrodis nėra pagrįstas tiksliomis matematinėmis prognozėmis, žiniasklaidoje jis naudojamas kaip įrankis pasaulinės saugumo situacijos rimtumui pademonstruoti, galbūt paskatinti sprendimus priimančius asmenis mažinti riziką. Taigi, tai nėra tiksli mokslinė nelaimės laiko prognozė, o įspėjimas, pagrįstas mokslininkų ir ekspertų vertinimais.
Remiantis istoriniais įrašais, šio laikrodžio laikas nuo jo sukūrimo keitėsi daug kartų, o jo vertė paprastai keičiasi kasmet arba reaguojant į svarbius pasaulinius įvykius.
Pirmasis laikrodžio rodmuo 1947 m. buvo likus 7 minutėms iki vidurnakčio. Vėliau laikrodis buvo ne kartą persukamas pirmyn ir atgal, priklausomai nuo pasaulinės įtampos, ypač Šaltojo karo metu.
Nuo 2017 m., dėl didėjančios įtampos dėl branduolinių ginklų, laikas iki vidurnakčio buvo nustatytas ties 2,5 minutės, o 2023 m. jis buvo sutrumpintas iki 90 sekundžių iki vidurnakčio.
Praėjusiais metais laikrodis buvo atsuktas 89 sekundėmis atgal iki vidurnakčio – tai arčiausiai „katastrofiško“ lygio nuo jo sukūrimo ir atspindi šiuo metu augančią pasaulinę riziką.
Šiandien pasaulis susiduria su aiškiu klimato pavojų eskalavimu, pasireiškiančiu intensyvesnėmis ir ilgalaikėmis karščio bangomis, smarkiomis liūtimis ir potvyniais, sausromis ir gaisrais, taip pat nuolatiniu jūros lygio kilimu, kuris padidina grėsmę pakrantėms ir infrastruktūrai.
Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ir JAV kosmoso agentūros (NASA) mokslinė išvada yra ta, kad dabartinis atšilimas yra tiesiogiai susijęs su žmogaus veikla ir kad rizika sparčiai didėja su kiekvienu vėlesniu temperatūros kilimu. Nepaisant to, pasaulis vis dar nepasiekė sutarimo dėl šių problemų sprendimų, o klimato mokslininkai mano, kad Žemė jau peržengė negrįžtamumo tašką, ir sprendimas yra, jei įmanoma, išlaikyti esamą situaciją.
Išlaidos branduoliniams ginklams nuo Šaltojo karo pabaigos išliko stabilios, tačiau dabar augimą skatina politinė ir karinė įtampa. Ataskaitoje teigiama, kad vos devynių šalių (Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Rusijos, Izraelio, Pakistano, Indijos, Kinijos ir Šiaurės Korėjos) „branduolinis klubas“ vien 2023 m. branduolinei pramonei išleis 91,4 mlrd. JAV dolerių.
Šios lėšos daugiausia buvo išleistos branduolinio arsenalo modernizavimui – tiek pačių bombų, tiek, dar svarbiau, jų pristatymo į taikinius sistemų, įskaitant naujus orlaivius, povandeninius laivus, raketų sistemas, stebėjimo ir sekimo sistemas ir kt.
Dirbtinio intelekto keliami pavojai dabar priskiriami prie riziką didinančių veiksnių. Viena vertus, generatyviniai modeliai gali išplėsti giliųjų klastotių ir skaitmeninio sukčiavimo apimtį, taip pat pakenkti pasitikėjimui viešąja erdve, kurdami labai įtikinamą turinį, kurį sunku atskirti nuo originalo.
Kita vertus, sudėtingesnių saugumo problemų kyla dėl spartėjančio kibernetinių atakų pajėgumų vystymo, mažėjančių visuomenei grėsmę keliančių įrankių kūrimo išlaidų, taip pat investicijų į įvairių tipų ginklų (nuo dronų iki tankų) aprūpinimą dirbtiniu intelektu ir robotinių ginklų kūrimo, o tai virto lenktynėmis tarp pirmaujančių šalių.
