Kremliaus palaikytojai neištvėrė. Putinas turi problemų. „Krizė pasitvirtino“ ()

2026-02-05

Krizė vyksta latentine forma.

© apreklama (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/russia-moscow-kremlin-panorama-2123697/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

„Mūsų ankstyvojo perspėjimo sistemos anksčiau prognozuota... bankų krizė dabar užfiksuota pagal oficialius kriterijus, o kiek anksčiau... jau buvo užfiksuota blogų paskolų krizė“, – konstatavo valdžiai artimas analizės centras CMACP.

Jo išankstinis indikatorius taip pat fiksuoja didelę „indėlininkų bėgimo“ riziką. Nors šiuo metu toks efektas nepasireiškia dėl latentinio (paslėpto) krizės pobūdžio, CMACP rašo, kad „suintensyvėjus kriziniams procesams, jie gali iškilti į paviršių“.

Sistemine bankų krize centras laiko situaciją, kai išsipildo bent viena iš šių sąlygų:

probleminio turto dalis bankų sistemoje viršija 10 %;
klientai iš sąskaitų ir indėlių atsiima reikšmingą dalį lėšų;
siekiant užkirsti kelią pasekmėms, vykdomas priverstinis didelės dalies (daugiau nei 10 %) bankų reorganizavimas / nacionalizavimas arba mastu pasižymintis dokapitalizavimas (viršijantis 2 % BVP).

Abi krizės yra „nuosaikaus masto“, ramina CMACP: probleminis turtas sudaro šiek tiek daugiau nei 10 % bendro bankų turto ir paskolų portfelio. Visgi tam tikrose srityse „pažeidimo gylis“ gali būti didesnis: pavyzdžiui, CMACP nurodo, kad paskolų mažajam ir vidutiniam verslui (MVV) segmente jis vidutiniškai siekia 19 %.

Centrinio banko spalio pabaigos duomenimis, probleminės buvo 11,2 % verslo paskolų (už 10,4 trln. rublių) ir 6,1 % mažmeninių paskolų (už 2,3 trln. rublių).

Centrinis bankas prašo bankų tenkinti įmonių paraiškas restruktūrizuoti paskolas, jei yra vilties, kad jos sugebės susidoroti su sunkumais. Taip tikimasi išvengti masinių verslo bankrotų. Praėjusių metų pavasarį reguliuotojas išleido tokias rekomendacijas, sutikdamas nedidinti atidėjinių tokioms paskoloms net ir atgaline data – nuo 2024 m. vidurio. Praėjusių metų pabaigoje Centrinis bankas pratęsė šias lengvatas ir patarė bankams eiti susitikti su skolininkais bent jau pirmąjį šių metų pusmetį.

Dėl probleminio bankų turto maskavimo intensyviu pradelstų paskolų restruktūrizavimu, taip pat dėl valstybinių bankų dominavimo (kas padeda išvengti bankų bankrotų ir „panikos“), krizė vyksta latentine forma – lygiai taip pat, kaip ir 2022 m., daro išvadą CMACP.

Dalis investicijų iš Nacionalinės gerovės fondo (NGF) vykdomos per subordinuotus indėlius didžiausiuose bankuose – daugiausia valstybiniuose, bet ne tik. Tokias lėšas galima įtraukti į kapitalą, tad kai birželio mėnesį 300 mlrd. rublių iš NGF buvo padėti bankuose Maskvos–Sankt Peterburgo greitojo geležinkelio (VŽM) statyboms finansuoti, CMACP tai pavadino „skubiu kelių didžiausių bankų dokapitalizavimu“. Gruodžio mėnesį 82,6 mlrd. rublių iš NGF lėšų buvo padėti į subordinuotą indėlį „Gazprombank“ banke „infrastruktūros projektui finansuoti“.

Centrinis bankas bankų paskolų portfelio kokybę vadina „priimtina“, tačiau pabrėžia augančią riziką. Dvi iš keturių pagrindinių jo nustatytų finansų sektoriaus pažeidžiamumų yra susijusios su verslo skolų problemomis.

Ekonomikos lėtėjimas, prasta rinkos konjunktūra ir aukštos palūkanų normos padidino įmonių skolos ir palūkanų naštą, verslo sektoriaus kredito rizika auga, pažymėjo Centrinis bankas: vadinamosios žaliosios zonos (be vertės sumažėjimo požymių) dalis didelių ir vidutinių įmonių paskolų portfelyje palaipsniui mažėja, o MVV segmente auga nemokių įmonių skaičius. Atsižvelgdamas į ekstremalų rublio stiprėjimą (ketvirtadaliu per metus realiąja išraiška) ir aukštas palūkanų normas, CMACP fiksuoja staigų verslo portfelio kokybės prastėjimą, ypač paskolų įmonėms, orientuotoms į eksportą – naftos, dujų bei kalnakasybos ir metalurgijos sektoriams.

Siekdamas suvaldyti rizikas, Centrinis bankas nuo praėjusių metų pradėjo sunkinti bankams sąlygas skolinti didžiausioms įmonėms su padidėjusia skolos našta, didindamas tokių paskolų atidėjimus. Kol kas tai nepadeda: Centrinio banko duomenimis, nepaisant jo priemonių, per 11 mėnesių tokių skolininkų įsipareigojimai bankams išaugo 15,5 %, o viso verslo sektoriaus – 11,3 %. Nuo kovo mėnesio Centrinis bankas vėl griežtai didins reikalavimus rezervams už tokių paskolų prieaugį, o jei tai nepadės, grasina juos didinti dar labiau. „Gazprombank“ Ekonomikos prognozių centro analitikai mano, kad šis sprendimas yra svarbus, atsižvelgiant į besikaupiančias rizikas.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

The Moscow Times

Aut. teisės: MTPC

(1)

(0)

(1)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()