Nemokami vitaminai, kainuojantys 8 000 eurų: Egipte gimusi schema, kuri gali pasibelsti ir į lietuvių atostogas ()
Schema – paprasta ir pavojingai įtikinama.
© StockSnap (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/camel-desert-pyramid-middle-east-926435/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Egiptas – saulės kurortas ar naujų taisyklių laboratorija?
Ši istorija prasideda Egipte, Hurgados kurorte – vietoje, kur tūkstančiai europiečių kasmet ieško saulės, jūros ir trumpam pamiršta kasdienybę. Tačiau būtent čia išryškėjo nauja tendencija, kuri siunčia aiškų signalą visai Europai, įskaitant ir Lietuvą: privati informacija nebėra neliečiama, net jei ją pateikiate „tik minutei“.
Po to, kai du Estijos piliečiai tapo naujo sukčiavimo metodo aukomis, valdžios institucijos paragino keliautojus būti itin atsargius užsienyje. Ir tai – ne pavienis kurorto nesusipratimas, o ženklas, kad keičiasi žaidimo taisyklės.
Estija – Europos Sąjungos narė, kaip ir Lietuva. Tai reiškia viena: jei modelis „veikia“ su Estijos draudimo sistema, teoriškai jis gali būti pritaikytas ir kitų ES šalių gyventojams. Domino efektas čia – labai realus.
„Nemokama procedūra“, trunkanti 20 minučių, ir 8 000 eurų sąskaita
Schema – paprasta ir pavojingai įtikinama.
|
Vienos vietinės klinikos atstovas Hurgadoje turistams siūlė iš pažiūros nekaltą ir nemokamą „vitaminų terapiją“. Procedūra trukdavo apie 20 minučių – tiek, kiek užtruktumėte išgerti kavą ar greitai užsukti į vaistinę.
Tačiau kartu buvo paprašoma parodyti pasą ir draudimo polisą. Atrodytų – formalumas. Juk keliaujant dokumentus rodyti tenka nuolat: oro uoste, viešbutyje, ekskursijose.
Tik vėliau paaiškėjo, kad klinika turistų vardu siųsdavo Estijos draudimo bendrovėms sąskaitas už tariamas medicinines procedūras. Suma – iki 8 000 eurų.
Įsivaizduokite: grįžtate po atostogų, o jūsų vardu kažkur pasaulyje „atlikta“ gydymo paslaugų už sumą, kuri prilygsta naudoto automobilio kainai ar kelių mėnesių būsto paskolos įmokoms.
Ką tai reiškia lietuviams?
Nors konkretus atvejis fiksuotas Egipte ir susijęs su Estijos piliečiais, principas universalus.
Lietuva ir Estija – ES šalys, turinčios panašias kelionių draudimo sistemas. Rinkos stebėtojai pažymi, kad tokios schemos dažniausiai testuojamos ten, kur turistų srautai dideli, o dokumentų patikra – fragmentiška.
Tai reiškia, kad:
- Jei atostogaudami parodote savo pasą ir draudimo polisą „profilaktinei procedūrai“,
- Jei nesigilinate, ką tiksliai pasirašote ar kam leidžiate kopijuoti dokumentus,
- Jei manote, kad „blogiausiu atveju – nieko nebus“,
galite tapti finansinės istorijos herojumi be savo žinios.
Tėvams tai reiškia papildomą riziką, jei dokumentai perduodami kartu su vaikų duomenimis. Vairuotojams – galimą draudimo ginčą ateityje. Dirbantiems pagal individualią veiklą – galimus klausimus dėl tariamų gydymo išlaidų.
Net jei draudimo bendrovė vėliau atsisakys mokėti, pats procesas gali tapti nemaloniu biurokratiniu maratonu.
Kada „paslaugumas“ tampa sukčiavimu?
Teisės specialistai pabrėžia: paslaugos suteikimas be aiškaus kliento sutikimo ir vėlesnis sąskaitos pateikimas laikomas sukčiavimu, už kurį gresia baudžiamoji atsakomybė.
Vienas keliautojas, kuriam taip pat buvo pasiūlyta „vitaminų terapija“, patvirtino draudikų įtarimus. Tai reiškia, kad schema nebuvo atsitiktinė klaida – tai sisteminis modelis.
Ir čia slypi platesnė žinutė: pasaulis, kuriame gyvename, tampa vis labiau dokumentuotas. Jūsų paso numeris ir draudimo poliso kopija – tai ne formalumas. Tai finansinis raktas.
Nauja realybė: dokumentai – tai jūsų pinigai
Valdžios institucijos primena – jokiu būdu neperduokite nepažįstamiems asmenims savo dokumentų ar asmens duomenų.
Skamba kaip banalus patarimas? Galbūt. Tačiau šiandien jis reiškia daugiau nei bet kada anksčiau.
Anksčiau pavojus slypėjo kišenvagiuose. Dabar – šypsenoje su baltu chalatu ir „nemokamoje“ procedūroje.
Egiptas tapo precedentu. O Lietuvai tai – signalas: atostogų komfortas nebėra savaime suprantamas. Net 20 minučių gali kainuoti 8 000 eurų.
