Rusijos laiko bomba pradėjo tiksėti! 5 % taisyklė negailestinga ()
Ekspertų vertinimu, tai sukūrė „tiksinčios bombos efektą“.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pavyko apskaičiuoti ginkluoto pučo, visuomenės maišto arba rūmų perversmo Rusijoje tikimybę jau šiais metais.
Nauji ekonominiai duomenys patvirtina staigų Rusijos ūkių žlugimą, rašo „The Telegraph“. Šalies BVP 2025 m. nukrito iki vos 1 % (palyginti su 4,9 % metais anksčiau), o kai kurie ekonomistai teigia, kad augimas tesiekia 0,6 %. Biudžete žioji milžiniška skylė, rezervai senka, oficiali infliacija siekia 6,4 % (neoficiali – 15–20 %), o pramonę gniaužianti kreditų palūkanų norma – 15 %.
Puolimas fronte vyksta tiesiogine prasme „vėžlio tempu“, o už jį jau sumokėta 1,2 mln. žuvusiųjų ir sužeistųjų kaina. Norėdamas toliau finansuoti karą, Kremlius privalo drastiškai karpyti visas civilines išlaidas: sveikatos apsaugai, energetikai, socialinei rūpybai, švietimui, transportui, kritinei ir komunalinei infrastruktūrai, aviacijos gamybai bei daugeliui kitų sričių. Kerpami net atlyginimai kariuomenėje.
Ekspertų vertinimu, tai sukūrė „tiksinčios bombos efektą“. Pandemijos anksčiau susilpninta sveikatos apsaugos sistema tampa neveiksni, jai gresia katastrofa visuomenės senėjimo fone bei poreikio aptarnauti milžiniškas sužeistųjų ir karo invalidų mases akivaizdoje.
|
Savo ruožtu nepakankamai finansuojama ir byranti energetikos sistema kenčia nuo sankcijų, o papildomi Ukrainos dronų smūgiai į naftos perdirbimo gamyklas 2025 m. Rusijos naftos perdirbimą sumažino 20 %. Aviacijos detalių deficitas ir negalėjimas remontuoti lėktuvų sukelia vis daugiau gedimų. Net režimo žiniasklaida pripažįsta, kad Rusija vis labiau atsilieka technologiškai.
Panaši situacija klostosi beveik visose srityse, įskaitant prekybą. Internetas pilnas vaizdo įrašų ir nuotraukų, kuriose užfiksuotos viena po kitos uždaromos parduotuvės, tušti prekybos centrai ir augančios eilės prie nemokamo maisto labdaros valgyklose.
Kai kurių analitikų nuomone, šie sunkumai galiausiai gali priversti Rusiją siekti kokios nors taikos su Ukraina. Mes esame nusiteikę skeptiškiau: nacionalistinės ideologijos ir įžeisto imperinio pasididžiavimo jėga yra milžiniška. Galbūt situacija būtų kitokia, jei sprendimai Rusijoje būtų priimami kolektyviai, bet ne tada, kai susiduriame su vienasmeniu diktatoriaus psichopato valdymu, kuris nemąsto racionaliai.
Verta pastebėti, kad nepaisant visų šių sunkumų, rusai kol kas nemaištauja. Labiausiai maištingi ir nematantys jokių perspektyvų tiesiog išvyko. Nuo 2022 metų Rusiją visam laikui paliko iki 1 mln. žmonių – tai didžiausia emigracijos banga nuo 1917 m. Spalio revoliucijos.
Pagrindinės maišto nebuvimo priežastys yra trys: baimė prieš galingą represinį aparatą; demografija (Rusijos visuomenė yra sena, o statistiškai maištai dažniausiai kyla šalyse, kuriose yra jaunimo perteklius, be to, daugybė jaunų vyrų yra kare); ir galiausiai – garsusis rusų gebėjimas adaptuotis, t. y. didelis atsparumas gyvenimo lygio nuosmukiui.
Tačiau čia yra keletas „bet“. Taip, rusai atsparūs skurdui, bet tam, kuris auga palaipsniui, o ne staigiai. Dabartinis BVP kritimas 4 procentiniais punktais yra šokas. Jie taip pat nėra atsparūs galimai hiperinfliacijai, nes jai neatsparus niekas.
Sociologų žinoma ir statistiškai patvirtinta „5 % taisyklė“ teigia, kad BVP kritimas 5 punktais mažų ir vidutinių pajamų šalyse padidina ginkluoto sukilimo, visuomenės maišto ar vidinio perversmo riziką daugiau nei 50 %. Svarbiausia yra ne žemas BVP lygis, o staigus jo nuosmukis per trumpą laiką.
Tiesiog kai ekonomika traukiasi, o karas suėda santaupas, galimybės legaliai užsidirbti mąžta, todėl jauniems žmonėms dalyvavimas sukilime tampa „patrauklesniu ekonominiu pasirinkimu“.
Krizė griauna nerašytą Rusijos visuomenės kontraktą – santykinės gerovės garantiją mainais į laisvės trūkumą. Piliečiai labiau linkę palaikyti perversmą, kai valdžia neužtikrina jiems pagrindinių pragyvenimo sąlygų. Tokia valdžia pavaldinių akyse praranda savo socialinį legitimumą.
Ypač jautrios tokiems sukrėtimams yra šalys, kurias slegia „išteklių prakeiksmas“ (priklausomybė nuo žaliavų eksporto), o Rusija yra būtent tokia šalis. Šių valstybių biudžetai remiasi pajamomis iš eksporto, o ne piliečių mokesčiais. Kai įplaukos iš žaliavų staiga sumažėja, valstybės aparatas akimirksniu sutrupa – tai idealus momentas valstybės perversmams.
Savo ruožtu valdančiajam „elitui“ 1 % BVP reiškia, kad „dalijamo pyrago“ lieka kur kas mažiau, tad kova dėl verslo įtakos tarp tarnybų, kariuomenės ir su jais susijusių oligarchų tampa brutali ir negailestinga.
Be to, istoriniai modeliai rodo, kad paprastai trečiaisiais–ketvirtaisiais ilgo, sekinančio karo metais, jei nematyti pergalės perspektyvų, įvyksta „medžiagos nuovargis“ – sąmokslo rizika armijos ar tarnybų viduje tada auga eksponentiškai.
Rusijos atveju vidinę kovą aštrina ir „įpėdinio trūkumo“ problema. Nėra aiškiai apibrėžto Putino įpėdinio, o pats Putinas, matyt, tiki esąs nemirtingas, tad bet koks jo fizinio ar politinio silpnumo požymis labai padidina nervingumą valdžios stovykloje.
O kaipgi represinio aparato galia? Patys opresyviausi totalitariniai režimai, tokie kaip Šiaurės Korėjos, sugeba išgyventi milžiniškas krizes ir net badą dėl ekstremalios visuomenės kontrolės. Tačiau prisiminkime, kad Rusija turi 5 kartus daugiau gyventojų nei Šiaurės Korėja, todėl ji privalo skirti 5 kartus daugiau lėšų jų „laikymui už gerklės“.
Nėra taip, kad „Rusijoje kariuomenei, policijai ir Rosgvardijai visada užteks“. Gali pradėti neužtekti, ir tada tas išgirtasis represinis aparatas nebebus toks efektyvus, o polinkis į maištą ar pučą išaugs.
Mes paprašėme dirbtinio intelekto išsamiai ir nuodugniai išanalizuoti visus aukščiau išvardytus „už ir prieš“ veiksnius bei įvertinti, kokia yra tikimybė, kad „lūžio Rusijoje scenarijus“ (valstybės perversmas arba visuomenės maištas) įvyks jau šiais metais. Gavome rezultatą: 30–35 %. Politikos moksluose jau 25 % lygis laikomas „aukštos rizikos zona“.
