Kodėl Suomijoje ir Baltijos šalyse staiga „išgaravo“ pinigai bei turistai? ()
Nuo Suomijos iki Lenkijos: nauja realybė rytiniame ES pakraštyje šokiravo ekspertus.
© Christoph Scholz, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Euro-Geld_auf_Scheinen_und_Banknoten_-_1_Euro_Fokus_mit_Stapel.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Trečiadienį Europos Komisija pristatys planą, kaip paremti ES regionus, besiribojančius su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, kurie patyrė ekonominį nuosmukį dėl Rusijos Federacijos karo prieš Ukrainą.
Apie tai praneša „Politico“.
Dėl plataus masto invazijos į Rusiją rytiniuose Europos Sąjungos regionuose – pirmiausia Baltijos šalyse, Suomijoje ir Lenkijoje – sumažėjo investicijos, krovinių gabenimas ir turizmas. Briuselis pripažįsta, kad ekonominė sąstingis rytinėje sienoje kelia papildomą saugumo riziką visai ES.
|
„Investicijos į darbo vietas, švarią energiją ir švietimą ES pasienio regionuose sukuria tikro saugumo pagrindą“, – sakė Nina Ratilainen, Turku miesto tarybos narė Suomijoje ir Europos regionų komiteto darbo grupės Ukrainos klausimais narė.
Europos Komisija baiminasi, kad rytinių regionų gyventojų skaičiaus mažėjimas gali susilpninti Europos gebėjimą apsaugoti savo sienas. Be to, ekonominiai sunkumai gali prisidėti prie radikalių politinių jėgų palaikymo augimo ir padidinti pažeidžiamumą Rusijos propagandai.
Dokumentą pavadinimu „Komunikacija dėl rytinių pasienio regionų“ pristatys Raffaele Fitto, vykdomasis sanglaudos viceprezidentas. Tuo pačiu metu naujajame plane nenumatytos naujos lėšos, nes dabartinis ES biudžetas iki 2028 m. yra perkrautas.
Plane numatyta sukurti „EastInvest“ platformą, dalyvaujant tarptautinėms finansų įstaigoms. Su Rusija ir Baltarusija besiribojančios šalys – Suomija, Lenkija, Estija, Latvija ir Lietuva – galės panaudoti dalį ES regioninių fondų garantijoms teikti Europos investicijų bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, Šiaurės investicijų bankui ir nacionaliniams plėtros bankams.
Tikslas – teikti prieinamas paskolas pasienio regionų įmonėms, kurios dėl karo prarado dalį savo ekonominių galimybių.
Vėliau prie iniciatyvos gali prisijungti kitos su Ukraina besiribojančios ES šalys, ypač Rumunija, Vengrija ir Slovakija.
Atskirai Europos Komisija pažymėjo, kad ji nagrinės galimybę skirti specialias lėšas rytų pasienio regionams pagal būsimą Europos konkurencingumo fondą, kurio vertė siektų 410 mlrd. eurų, o jį planuojama pradėti veikti nuo 2028 m. Tai gali tapti svarbiu argumentu derybose dėl naujojo ilgalaikio ES biudžeto.
