„Trumpas sudarė astronominio masto susitarimą su Putinu. Ištrauks Rusiją iš izoliacijos ir krizės“ ()
Pasak dienraščio „The Economist“, jau imtasi reikšmingų žingsnių siekiant panaikinti sankcijas Rusijai.
© Presidential Press and Information Office (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vladimir_Putin_and_Donald_Trump_%282019-06-28%29_06.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, remdamasis Ukrainos žvalgyba, pranešė, kad Rusija pažadėjo Jungtinėms Valstijoms 12 trilijonų dolerių vertės sandorį mainais į sankcijų sušvelninimą. Pasak vieno iš šaltinių, pasiūlymas jau suderintas.
Pasak dienraščio „The Economist“, jau imtasi reikšmingų žingsnių siekiant panaikinti sankcijas Rusijai. Mažiausiai penkios amerikiečių bendrovės, kurios pasitraukė iš Rusijos, įskaitant „Apple“ ir „McDonald's“, neseniai užregistravo naujus rusiškus prekių ženklus.
Per praėjusių metų susitikimą Aliaskoje Putinas pasiūlė Trumpui „nedidelę dovaną“ – grąžinti 5 mlrd. dolerių vertės turtą, kurį Rusija 2022 metais konfiskavo iš amerikiečių naftos milžinės „Exxon Mobil“.
Prieš plataus masto invaziją Vakarų verslą Rusijoje daugiausia plėtojo Europos bendrovės. Šiuo metu JAV tikisi, kad išvesdamos Rusiją iš krizės pirmiausia naudos gaus amerikiečių koncernai. Rusijos energijos išteklių, maisto ir metalų eksportas galėtų amerikiečių įmonėms užtikrinti apie 300 mlrd. dolerių per metus iš logistikos mokesčių ir kitų prekybos pajamų. Vakarų Sibiras gali turėti neišnaudotų naftos ir dujų atsargų, kurių vertė siekia 12 mlrd. barelių. Rusijos Arktis galėtų pasiūlyti dar daugiau – net iki 50 mlrd. barelių naftos.
|
Be to, manoma, kad Rusijos Tolimojoje Šiaurėje yra 29 mln. tonų retųjų žemės metalų, kas galėtų užtikrinti pasaulinę šių išteklių gamybą 74 metams. Maskva tikisi padidinti savo dalį pasaulinėje kritinių metalų gamyboje nuo dabartinių 1,3 proc. iki 10 proc. iki 2030 metų. Tai galėtų apimti ir „sunkiuosius“ retuosius žemės elementus – pačius rečiausius ir vertingiausius.
Tačiau kalbėti apie Rusijos ekonomikos išlaisvinimą iš sankcijų yra lengviau nei tai iš tikrųjų padaryti. Vakarų bendrovės nėra itin patenkintos ankstesne patirtimi Rusijoje – mokesčių sistema yra nepasotinama, teismai korumpuoti, o sutartys beveik bevertės. Papildoma kliūtis – daugelį nišų, kurias Vakarai paliko 2022 metais, jau užėmė Azijos, Turkijos ir kitų šalių įmonės. 2024 metais Kinija sudarė 57 proc. Rusijos prekių importo, palyginti su 23 proc. prieš karą.
Greitkelis, jungiantis pagrindinį Maskvos oro uostą su miestu, kadaise buvo nusėtas europietiškais ir japoniškais automobilių salonais. Jų vietą užėmė kiniški. Rusijos draugystė su Kinija – tokia pat nelygi, kaip ir beribė – lėmė, kad 30 proc. Rusijos prekybos vykdoma juaniais. Dideli ekonominiai projektai, kuriems Rusijai reikalinga Vakarų pagalba, susiduria su daugybe sunkumų.
Pasak „The Economist“, net ir optimistiškiausiu Trumpo scenarijumi amerikiečių verslo dalyvavimas Rusijoje generuotų tik 340 mlrd. dolerių per metus. Labai mažai tikėtina, kad net šie srautai galėtų nepertraukiamai tęstis dešimtmečius, kurių reikėtų norint pasiekti bent jau panašų 12 trilijonų dolerių pelną, kurį pažadėjo Kremlius.
Priminkime, kad pernai Trumpas pasiūlė vadinamąjį taikos susitarimą, kuris užbaigtų karą Ukrainoje, tačiau praktiškai reikštų jos kapituliaciją. Esą jis norėjo „premijos“ už susitarimo pasirašymą – tuomet aptariama suma buvo gerokai mažesnė, 300 mlrd. dolerių.
Remiantis naujausiu Volodymyro Zelenskio pareiškimu, Trumpas daro jam pernelyg didelį spaudimą, reikalaudamas, kad Ukraina darytų nuolaidas Rusijai.
.jpg)
.png)
