Jie išsprendė šimtmečio senumo paslaptį, slypinčią už kruvino krioklio Antarktidoje (Foto) ()
„Kruvinuosius krioklius“ 1911 m. atrado geologas Thomas Griffith Taylor.
© Maher Aoun (Stop kadras) | https://www.youtube.com/watch?v=NFuBJ8KtfxM
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai aprašė Blood Falls Antarktidoje mechanizmą: sūrymo ištekėjimas iš Taylor Glacier vidaus sutampa su jo paviršiaus nusėdimu ir poledinio slėgio sumažėjimu. Išvados aprašytos žurnale „Antarctic Science“.
Tyrėjai susiejo raudonas dėmes prie Taylor Glacier Antarktidoje priekinės dalies su trumpalaikiu jo paviršiaus pažemėjimu. Komanda parodė, kad slėgio po ledu sumažėjimas lydi geležimi turtingo sūrymo nutekėjimo epizodus. Šis, oksiduodamasis, nudažo ledą.
Reiškinį Blood Falls – „Kruvinuosius krioklius“ – 1911 m. atrado geologas Thomas Griffith Taylor. Naujas darbas rodo, kad šis sūrymas nėra tik paviršinė dėmė. Ištekėjimai signalizuoja apie paslėpto vandens judėjimą polediniuose kanaluose, kurie periodiškai atsiveria dėl ledo svorio ir lėto jo slinkimo.
GPS duomenys, kamera ir Bonney ežero jutikliai
|
2018 m. rugsėjį, remiantis GPS siųstuvo, įrengto Taylor Glacier paviršiuje, duomenimis, laiko intervalo (timelapse) įrašu ir termistoriumi – jutikliu, fiksuojančiu temperatūros pokyčius, – kaip teigia mokslininkai, užfiksuotas „netikėtas stebėjimų sutapimas“.
Nuo rugsėjo 19 d. vaizduose matėsi šviežios dėmės, o jutiklis Lake Bonney ežere užregistravo temperatūros kritimą gylyje. Tuo pačiu laikotarpiu ledyno paviršius nusileido apie 1,5 cm, o slinkimo į priekį greitis sumažėjo maždaug 10 proc. Autoriai tai interpretuoja kaip mėnesį trukusį drenažo epizodą, kuris sumažino slėgį po ledu esančioje vandens sistemoje.
Kaip veikia Blood Falls mechanizmas
Kai sunkus ledas dengia sūrų vandenį, slėgis didėja. Ledo judėjimas atveria plyšius ir kanalus, kuriais sūrymas išstumiamas į paviršių. Susilietusi su oru, geležis oksiduojasi ir sukuria būdingą raudoną spalvą, tekančią link West Lobe.
Pagrindinis autorius, Peter T. Doran iš Louisiana State University, susiejo trumpalaikį paviršiaus aukščio sumažėjimą su užfiksuotu ištekėjimu. Jo teigimu, tai raktas į supratimą, kaip pulsiniai drenažo įvykiai reguliuoja slėgį ir ledo judėjimo greitį McMurdo Dry Valleys slėniuose.
Didelio dažnio stebėsena
Autoriai pabrėžia, kad reikalinga tankesnė glaciologinė ir limnologinė stebėsena. Toks duomenų rinkinys leistų sekti nutekėjimo epizodų dažnio ir masto pokyčius, kuriuos gali lemti ilgalaikiai aplinkos pokyčiai.
Blood Falls in Antarctica is a flow of saltwater containing large amounts of iron oxide, which gives it a red colour.
— Nature Is Weird (@NaturelsWeird) May 13, 2019
(Photo: Peter Rejcek) pic.twitter.com/An0c1n3ePL
