Jis driekiasi kilometrus. Kinija plėšiama per pusę (Video) ()

2026-03-01

Įtampos drasko plutą, o besileidžiantys ir kylantys blokai kuria aštrias reljefo briaunas.

© BurningSun.313 (Stop kadras) | https://www.youtube.com/shorts/r3DIt-vFUrc

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Šansi provincijos Lioso plynaukštėje driekiasi Pinglu slėnis – apie 10 km ilgio ir iki 100 m gylio kanjonas. Tai Šansi riftų sistemos, vieno svarbiausių Azijos riftų, dalis. Pinglu slėnis yra šiaurės vidurio Kinijoje. Jo plotis siekia iki 2 km, o sienos yra beveik vertikalios. Kraštovaizdis primena filmų dekoracijas – kanjonas netgi pateko į 2016 m. kino filmą „Didžioji siena“, kur jo natūrali geometrija nereikalavo didelių korekcijų.

Kinija plėšiama per pusę

Tai ne tik erozijos rezultatas. Slėnis yra Šansi riftų sistemos, žinomos kaip Fen-Vėjaus įlūžis, dalis. Ši struktūra yra ilgesnė nei 1,2 tūkst. km ir driekiasi nuo Šansi provincijos iki Vėjaus upės slėnio. Giliausioje vietoje slėnis nusileidžia į maždaug 100 m gylį.

Čia vyrauja normalieji lūžiai. Atskiri plutos blokai smenga vienas kito atžvilgiu, formuodami tektonines įdubas ir iškilusias briaunas, kurios laikui bėgant dėl erozijos keičia savo formą. Šiaurės Kinijos bloko plutos tempimasis prasidėjo vėlyvajame miocene, prieš maždaug 10–12 mln. metų. Geologiniu mastu šis procesas tęsiasi iki šiol. Įtampos drasko plutą, o besileidžiantys ir kylantys blokai kuria aštrias reljefo briaunas. Remiantis gausiais moksliniais tyrimais, slėnis ilgėja maždaug 0,5–1,6 mm per metus greičiu. Tačiau kai kurios studijos nurodo kitokias vertes. Naujausi GPS duomenys rodo, kad procesas yra sudėtingesnis ir priklauso nuo daugelio veiksnių.

Kodėl pluta plyšta būtent čia?

Žurnale „Tectonics“ (AGU, 2020 m.) apibendrinti tyrimai riftą sieja su kelių veiksnių deriniu: šoniniu medžiagos stūmimu po Indijos ir Eurazijos susidūrimo, ankstesniu litosferos susilpnėjimu ir mantijos konvekcija. Efektas primena tešlą, kuri tempiama tol, kol pradeda plyšti. Lioso plynaukštės nuogulos yra itin neatsparios vandens erozijai. Kai tektonika suformavo stačius slenksčius, nuotėkiai ir nuošliaužos minkštoje medžiagoje greitai išgraužė griovas ir vertikalias sienas. Iš čia ir atsirado dantytas reljefas bei sudėtingos sąlygos kurtis gyvenvietėms ant briaunų.

Vienas seismiškiausių Kinijos regionų

Palei Fen-Vėjaus lūžius vyko stiprūs žemės drebėjimai. 1556 m. Šansi regione žuvo daugiau nei 800 tūkst. žmonių. Didelis mirtingumas buvo siejamas su griūvančiais Lioso plynaukštės urvais (yaodong).

Pinglu slėnis pritraukia turistus ir fotografus, tačiau geologams tai vadovėlinis rifto veikimo pavyzdys: nuo plokščių tektonikos ir mantijos dinamikos iki plynaukštės sedimentologijos bei erozijos. Tai taip pat yra realus priminimas apie nuolatinį regiono seisminį pavojų.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

tech.wp.pl

Aut. teisės: MTPC

(3)

(1)

(2)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()