JK, Italija ir Japonija kuria lėktuvą, prieš kurį šiandienos gynyba bejėgė. Jis privers Rusiją drebėti (Video) ()
Projekto vizualizacijos jau dabar kelia paniką konkurentams.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=RT4_5mJHCkY&t=18s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kol pasaulis stebi įsisenėjusius konfliktus, už uždarų durų gimsta tai, kas visam laikui pakeis kariavimo taisykles. Jungtinė Karalystė, Italija ir Japonija suvienijo jėgas projektui, kurio pavadinimas – GCAP (Global Combat Air Programme). Tai ne šiaip lėktuvas. Tai šeštosios kartos naikintuvas, kuris privers net ir moderniausius šiandienos radarus rodyti tuščią ekraną.
Technologinis šuolis, kurio niekas nesitikėjo.
Nors penktosios kartos naikintuvai (kaip F-35) vis dar laikomi viršūne, inžinieriai jau žvelgia toliau. GCAP projektas, dar žinomas „Tempest“ vardu, bus aprūpintas dirbtiniu intelektu, kuris sprendimus priims greičiau nei žmogaus smegenys spės sumirksėti.
|
„Tai nėra tik lėktuvas – tai skraidantis superkompiuteris,“ – teigia ekspertai.
Kuo ši „pabaisa“ bus ypatinga?
- Nematomumas 2.0: naujos kartos stealth technologija padarys jį praktiškai neaptinkamą net naujausioms oro gynybos sistemoms.
- Dronų armija: naikintuvas valdys lydinčių bepiločių orlaivių spiečių, kurie galės pulti taikinius ar pasiaukoti, kad apsaugotų pagrindinį pilotą.
- Lazeriniai ginklai: užmirškite kulkas – spėjama, kad GCAP turės energijos ginklus, galinčius numušti raketas dar ore.
Nors oficialiai projektas skirtas „saugumui užtikrinti“, geopolitikos apžvalgininkai neslepia: tai tiesioginis atsakas į augančias grėsmes iš Rytų. Naujasis naikintuvas kuriamas taip, kad dominuotų bet kokiame būsimame konflikte, palikdamas priešininkų technologijas praeitame amžiuje.
Pirmieji skrydžiai numatomi jau po dešimtmečio, tačiau projekto vizualizacijos jau dabar kelia paniką konkurentams. Ar tai reiškia, kad tradiciniai oro mūšiai baigėsi, o dabar viską valdys algoritmai? Panašu, kad atsakymas yra „taip“.
