Nematomas posūkis atgal: „Jie“ tyliai ruošia dirvą tam, kas dar prieš metus atrodė neįmanoma ()
Oficiali kryptis yra priešinga.
© Ekrano nuotrauka|https://www.youtube.com/watch?v=o5wTCh-ypXw
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Belgijos ministro pirmininko Bart De Wever žodžiai apie galimą santykių su Rusija normalizavimą ir pigesnės energijos susigrąžinimą sukėlė audrą Europoje. Ką tai reikštų Lenkijai, jei dalis Vakarų valstybių vis dėlto susitartų su Maskva? Apie tai Lenkijos laikraštis „Fakt“ kalbėjosi su ekonomistu Mareku Zuberiu.
„Problema būtų ne tik sąskaitos už energiją, bet ir ekonominis pranašumas šalių, kurios pirktų žaliavas pigiau“, — teigė jis.
Ginčus sukėlęs Belgijos premjero interviu
Kontroversiją sukėlė interviu, kurį Bart De Wever davė Belgijos laikraščiui „L’Echo“. Jame jis sakė, kad Europa turėtų siekti karo pabaigos ir kartu „normalizuoti santykius su Rusija“, kad atgautų prieigą prie pigios energijos.
Po šių žodžių nuo jo atsiribojo tiek dalis Europos Sąjungos politikų, tiek kai kurie Belgijos valdančiosios koalicijos nariai. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pabrėžė, kad Europos Sąjungoje nemato galimybių grįžti prie „įprasto verslo“ su Maskva. Vėliau pats De Wever paaiškino, kad kalbėjo apie situaciją tik po galimo taikos susitarimo Ukrainoje.
Jei Vakarai susitartų su Rusija – Lenkijai energija galėtų būti santykinai brangesnė
|
Ekonomistas Marekas Zuberis atkreipia dėmesį, kad jei kai kurios Europos šalys vėl pradėtų pirkti pigesnes rusiškas žaliavas, tai galėtų būti rimta problema ir Lenkijai.
Jeigu Vakarų valstybės susitartų su Rusija, o Lenkija prie tokio susitarimo neprisijungtų, tikėtina, kad Lenkijoje energija būtų brangesnė nei tose šalyse, kurios pirktų rusiškas žaliavas palankesnėmis sąlygomis.
Tačiau tai nereiškia, kad Lenkijoje kainos staiga pakiltų. Greičiau būtų taip, kad kitose šalyse energija smarkiai atpigtų, o Lenkija ir toliau pirktų žaliavas pagal pasaulines rinkos kainas, pavyzdžiui, pagal Brent naftos etaloną.
Didžiausia problema – ekonomikos konkurencingumas
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kalbama tik apie degalų ar elektros kainas. Tačiau, pasak eksperto, svarbiausia būtų ne gyventojų sąskaitos.
Jei kai kurios Vakarų Europos šalys gautų pigesnę energiją, jų įmonių gamybos, transporto ir pramonės sąnaudos sumažėtų. Tai reikštų, kad jų verslas taptų konkurencingesnis nei kitų ES šalių įmonės.
Todėl pagrindinė problema būtų ne tik pigesnis kuras ar šildymas, bet ir ekonominis pranašumas bendroje ES rinkoje.
Rusija gali taikyti skirtingas kainas skirtingoms šalims
Marekas Zuberis primena, kad Rusija jau anksčiau taikė skirtingą kainų politiką skirtingoms valstybėms.
Pasak jo, Maskva galėtų veikti politiškai: vienoms šalims parduoti energijos išteklius brangiau, kitoms – pigiau. Tai jau buvo matyti prieš karą Ukrainoje.
Tokiu atveju kai kurios valstybės galėtų gauti net ypač palankias ar išskirtines sutartis.
Svarbi ES vienybė
Daug kas priklausytų nuo to, ar Europos Sąjunga gebėtų laikytis bendros politikos Rusijos atžvilgiu.
Jei kiekviena valstybė pradėtų derėtis su Maskva atskirai, kainų ir ekonominių sąlygų skirtumai tarp šalių galėtų greitai tapti labai dideli.
Šiuo metu oficiali ES kryptis yra priešinga: nuo 2022 m. Sąjunga mažina priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro ir planuoja iki 2027 m. visiškai atsisakyti rusiškų dujų bei dar labiau sumažinti rusiškos naftos importą.
Karas Ukrainoje – pagrindinė riba
Ekspertas taip pat pabrėžia politinį ir moralinį klausimą.
Kol vyksta karas Ukrainoje, jis neįsivaizduoja santykių su Rusija normalizavimo, nes Rusija vis dar žudo ukrainiečius. Todėl diskusija apie ekonominių ryšių atkūrimą su Maskva nėra tik ekonominis, bet ir politinis bei moralinis klausimas.
Čia kalbama apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo šalies veiksmus Ukrainoje.
Ar Rusijos sugrįžimas sumažintų pasaulines kainas?
Kitas klausimas – ar platesnis Rusijos grįžimas į Europos rinką sumažintų pasaulines energijos kainas.
Pasak Mareko Zuberio, tai galėtų turėti tam tikrą įtaką, bet tikriausiai nebūtų lemiamas veiksnys. Jei Rusija pradėtų vėl aktyviai pardavinėti žaliavas Europoje, tokios organizacijos kaip OPEC ir kiti dideli gamintojai greičiausiai pakoreguotų gavybą, kad kainos pernelyg nesumažėtų.
Todėl tai nebūtų paprastas scenarijus: „Rusija grįžta – nafta iškart atpinga.“ Rinką vis tiek formuotų daugelio didžiųjų energijos gamintojų sprendimai.
.png)
