Putinas norėjo, kad Rusija prisijungtų prie NATO. Jam nepatiko atsakymas ()
Buvęs NATO generalinis sekretorius George'as Robertsonas prisipažino, kad per savo kadenciją ne kartą susitiko su Vladimiru Putinu.
© Kremlin.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vladimir_Putin_28_May_2002-17.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vieno pokalbio metu Rusijos prezidentas esą tiesiai šviesiai paklausė, kada aljansas planuoja pakviesti Maskvą prisijungti prie NATO.
„Aš jam pasakiau, kad nekviečiame šalių prisijungti prie NATO“, – atskleidė Robertsonas. Toks atsakymas Putinui akivaizdžiai nepatiko.
Buvęs NATO generalinis sekretorius George'as Robertsonas, šias pareigas ėjęs nuo 1999 iki 2004 metų, interviu Suomijos televizijai „Yle“ atskleidė, kad 2000 metais kelis kartus buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir turėjo su juo „keistą pokalbį“.
Vieno tokio susitikimo metu Rusijos prezidentas, kaip pranešama, tiesiai šviesiai paklausė, kada NATO planuoja pakviesti jo šalį prisijungti prie aljanso.
„Aš jam pasakiau, kad mes nekviečiame šalių prisijungti prie NATO. Jos teikia paraiškas dėl narystės“, – prisiminė jis interviu „Yle“.
Pasak buvusio NATO generalinio sekretoriaus, šis atsakymas netiko Putinui, kuris teigė, kad „Rusija neketina derėtis su kitomis šalimis“. Robertsonas pridūrė, kad Maskva turėjo „teorinę galimybę“ tapti Aljanso nare. Tačiau taip neatsitiko. „Putinas pasirinko kitą kelią“, – pareiškė jis.
|
Buvęs NATO generalinis sekretorius taip pat įvertino, kad šiandieninis Putinas gerokai skiriasi nuo žmogaus, kurį jis sutiko XXI amžiaus sandūroje. „Aš iki galo neatpažįstu Putino, kokį turime šiandien“, – sakė jis.
Šiame kontekste „Yle“ priminė, kad, remiantis ekspertų analizėmis, Putino mąstymas pradėjo keistis XXI a. viduryje. Teigiama, kad ypač didelę įtaką Rusijos prezidentui turėjo Ukrainos Oranžinė revoliucija (2004 m.), sustiprinusi Kremliaus įtarumą Vakarais. Be to, teigiama, kad santykius paaštrino ir NATO plėtra, į ją įstojus Rytų Europos šalis.
Nepaisant šių pokyčių, anot Robertsono, vienas Vladimiro Putino bruožas išliko nepakitęs. „Jis buvo labai ryžtingas ir kietas žmogus“, – pabrėžė jis.
Interviu metu George'o Robertsono taip pat buvo paklausta apie karą Artimuosiuose Rytuose ir jo galimą poveikį tebesitęsiančiam konfliktui Ukrainoje. „Tai mane šiuo metu labiausiai neramina. Tai didžiausia rizika Europai“, – sakė jis.
Robertsonas pabrėžė, kad atsižvelgiant į augančią įtampą visame pasaulyje, „parama Ukrainai negali susilpnėti“. „NATO privalo sutelkti dėmesį į Ukrainą ir jai padėti“, – sakė jis.
Buvęs NATO sekretorius taip pat pažymėjo, kad, jo nuomone, Rusijos išpuoliai prieš Ukrainą tebėra didžiausia Europos saugumo problema.
„Privalome perduoti žinią prezidentui Putinui: jis negali laimėti ir mes jam to neleisime“, – pridūrė jis.
Interviu metu Robertsonas taip pat kritikavo Europos gynybos pajėgumus, teigdamas, kad „Europa yra labai lėta“. „Nors gynybai kasmet išleidžiame pusę trilijono dolerių, mokesčių mokėtojai mainais negauna pusės trilijono dolerių vertės gynybos paslaugų“, – sakė jis.
Buvęs NATO generalinis sekretorius taip pat pridūrė manantis, kad Europos ginklų pramonė šiuo metu yra pernelyg susiskaldžiusi.
„Turime siaubingą įprotį kurti daug persidengiančių ir konkuruojančių programų bei specialių sistemų, kurių negalime parduoti niekam kitam“, – aiškino jis.
Robertsonas taip pat pareiškė, kad Europos saugumas priklauso nuo NATO vienybės , ir Jungtinės Valstijos atlieka pagrindinį vaidmenį šiuo atžvilgiu. Nepaisant to, jis pabrėžė, kad netiki, jog aljansas iširs. „Jungtinėms Valstijoms didžiulė nauda iš to, kad jos turi 31 automatinę sąjungininkę.“
Kalbėdamas apie pastarojo meto Donaldo Trumpo veiksmus, buvęs NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad „JAV prezidentui reikia nusiraminti“.
.png)
