Šliaužiantis perversmas Maskvoje? Yra daugybė įrodymų, leidžiančių manyti, kad... (1)
Neskubėkime daryti galutinių išvadų, tačiau pastarosiomis dienomis stebime virtinę keistų įvykių.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šliaužiantis perversmas Maskvoje? Yra daugybė įrodymų, leidžiančių manyti, kad Putinui ateina galas.
Neskubėkime daryti galutinių išvadų, tačiau pastarosiomis dienomis stebime virtinę keistų įvykių. Kai kurie jų atrodo gana nepastebimi, tačiau sudėti į krūvą priverčia susimąstyti.
Apžvelkime juos iš eilės. Pirmiausia oficialiame Kremliaus kanale kovo 8-osios naktį – nežinia kodėl – buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame kosintis ir dūstantis Putinas bando įrašyti sveikinimą Moters dienos proga. Klaida? Turint omenyje penkių lygių cenzūros filtrą – tai neįmanoma. Kažkas tai paleido sąmoningai, palaukė pakankamai ilgai, kad įrašas pasklistų žiniasklaidoje, ir tik tada jį pašalino.
Netrukus viešosios nuomonės tyrimų centras VCIOM paskelbė apklausą, rodančią rekordinį nuo karo pradžios pasitikėjimo Putinu nuosmukį – iki vos 32,1 %. Tokios apklausos visada būdavo skirtos tik vidaus naudojimui, o dabar staiga tai buvo paviešinta.
Tuo pat metu valdžia pradėjo masinį, jau antrą savaitę trunkantį interneto ir mobiliojo ryšio blokavimą, įskaitant Maskvą ir Sankt Peterburgą, o prieš tai – ir populiarią „Telegram“ programėlę. Tai sukėlė didžiųjų miestų ir ištisų regionų gyventojų įniršį, o kartu ir „Z-tinklaraštininkų“ bei kariškių fronte pasipiktinimą, kuriems „Telegram“ po „Starlink“ atjungimo buvo pagrindinė ryšio priemonė.
Lygiagrečiai daugelyje regionų prasidėjo masinis, begėdiškas ir visiškai neteisėtas privačių ūkininkų gyvulių naikinimas ir deginimas, kas įsiutino kaimo gyventojus ir išprovokavo aštrius protestus.
|
Tuomet suaktyvėjo atsargos generolas Leonidas Ivašovas, kuris nuo pat pradžių priešinosi puolimui prieš Ukrainą, tačiau dabar nebesirinko žodžių. Jis pareiškė, kad Rusijai gresia „strateginis pralaimėjimas“, jos tarptautinė pozicija žlugo, nepasiektas nė vienas tikslas, o „specialiosios karinės operacijos“ vadovus išvadino „idiotais“.
O juk visi žino, kad svarbiausius strateginius sprendimus SKO priima ne kas kitas, o Putinas.
Kitas šokas rusams buvo buvusio gynybos ministro, o dabar Saugumo tarybos vadovo Sergejaus Šoigu pareiškimas, kad daugelis šalies regionų, įskaitant Uralą, nebėra saugūs ir pateko į Ukrainos raketų pasiekiamumo zoną. Taip jis sugriovė vieną iš Putino propagandinio mito dalių apie „saugų užnugarį“.
Netrukus prie Šoigu prisijungė generolas, Dūmos deputatas Andrejus Guruliovas, kuris atvirai pasakė, kad Rusijos oro gynyba nebepajėgia pridengti visos šalies, nes „Rusija turi per didelę teritoriją“.
Savo ruožtu Dūmos deputatas Konstantinas Zatulinas valstybinėje televizijoje pirmą kartą nuo karo pradžios viešai pripažino, kad Rusija nepajėgi įveikti Ukrainos, nes tam neturi jėgų ir priemonių. „Ir mažai tikėtina, kad kada nors tai padarysime“, – pabrėžė jis. Anot jo, kalbos, kad tai įmanoma padaryti, yra tiesiog tuščios svajonės.
Galiausiai žinomas ir patikimas Kremliaus politinių kampanijų technologas, tinklaraštininkas ir kovos su opozicija specialistas Ilja Remeslo surengė įnirtingą ataką prieš Putiną, paskelbdamas, kad jo valdžia yra neteisėta, karas Ukrainoje – nereikalingas, o pats Putinas dusina žodžio laisvę, yra karo nusikaltėlis, vagis ir korupcionierius.
Verta priminti, kad net buvęs „Wagner“ grupės vadovas Jevgenijus Prigožinas, kai 2023 m. birželį ginkluotas žygiavo į Maskvą, vengė tiesioginės ir tokios šiurkščios paties Putino kritikos, dėl klaidų kaltindamas tik Gynybos ministeriją.
Tuo tarpu Remeslo visa tai paskelbė nebūdamas emigracijoje, o ramiai sėdėdamas Rusijoje. Akivaizdu, kad kažkas jam davė garantiją, jog jam už tai nieko nenutiks. Įdomu kas? Čia prieiname prie pagrindinio klausimo: kas bando išversti Putiną iš sosto?
Žinoma, to norėtų daugelis, pirmiausia oligarchai su Olegu Deripaska priešakyje, kurių verslus ir turtus Putinas sugriovė savo karu. Tačiau norėti ir galėti – du skirtingi dalykai. Tad kas turi tokias galimybes?
„Manau, kad tai yra tikrai didelės grupės žmonių iš pačių valdžios viršūnių sąmokslas, kurie yra įsiutę, kad Putinas atmetė Trumpo pasiūlymą įšaldyti karą Ukrainoje“, – vertina emigracijoje gyvenantis publicistas Igoris Eidmanas.
Šie žmonės mato ekonomikos griūtį, sankcijas, naftos eksporto paralyžių, milžiniškus karinius nuostolius ir eilinius Rusijos geopolitinius pralaimėjimus: NATO plėtrą, Armėnijos, Azerbaidžano, Kazachstano ir faktiškai visos Centrinės Azijos kontrolės praradimą, mažėjančią įtaką Afrikoje, režimų žlugimą Sirijoje, Venesueloje, dabartinę Irano krizę, o netrukus, tikėtina, ir Kubos.
Akivaizdu, kad šie žmonės priėjo prie išvados, jog su visiškai iracionaliai besielgiančio Putino pašalinimu nebegalima ilgiau delsti, jei norima išvengti visiškos šalies katastrofos.
Kas gali tam vadovauti? Anot Eidmano, tai FSB „viršūnėlė“ su Sergejumi Koroliovu, Prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka ir oligarchai su „Rostech“ vadovu Sergejumi Čemezovu.
Galbūt ir buvęs FSB vadovas bei Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, nusivylęs tuo, kad Putinas atėmė iš jo įtaką ir sugriovė viltis dėl jo sūnaus Dmitrijaus būsimos prezidentūros.
Žinoma, turėtų būti ir tylus Tyrimų komiteto pritarimas bei gynybos ministro Andrejaus Belousovo garantija, kad „reikalui esant“ kariuomenė Putino negins. Jam liktų tik „Rosgvardija“ (tik ar tikrai?), nes sergančiu Kadyrovu pasikliauti nebėra ko – šiuo metu jis net nesugeba užtikrinti savo sūnaus Adamo įpėdinystės Čečėnijoje.
Žinoma, Kirijenka, Čemezovas, Patruševas, Šoigu ar Belousovas turi nemažai nuodėmių. Tačiau būtent Putino nuvertimas ir kaltės dėl „viso blogio“ suvertimas jam gali būti puiki proga jiems iš viso to išsipainioti. Ypač jei „Trumpas tai palaimins“. O tikriausiai ir Europa atsikvėps su palengvėjimu ir per daug „nesikapstys“ po šias nepatogias temas.
Viena aišku: tik šie žmonės turi pakankamai galios ir įtakos, kad bendrai nuverstų Putiną, niekas kitas. Ar esame šio scenarijaus pradžios liudininkai? Kol kas galima pasakyti tik tiek, kad per pastarąsias kelias dienas tų įvairių „keistų įvykių“ buvo kiek per daug. O kartais – ypač Rusijoje – įvykiai gali vystytis stebėtinai staigiai.
