Šokiruojanti tiesa Arktyje: vieta, kurioje mirti – griežtai draudžiama, o už palaidojimą gresia nemalonumai ()
Galioja dar 1950-aisiais priimtas sprendimas, neleidžiantis vietinėse kapinėse laidoti nė vieno velionio.
© Mfiskum.Marius Fiskum.www.fototopia.no, CC BY 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Kulltaubane.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įsivaizduokite vietą, kurioje gamta diktuoja taisykles, pranokstančias bet kokią žmogaus logiką. Norvegijai priklausančiame Svalbardo archipelage galioja įstatymas, kuris daugeliui skamba kaip juodasis humoras, tačiau vietiniams tai – žiauri kasdienybė: čia oficialiai draudžiama mirti.
Jei manėte, kad mirtis yra vienintelis dalykas, kurio neįmanoma sukontroliuoti, Svalbardas privers jus apsigalvoti. Šiame atšiauriame krašte, kur baltųjų lokių daugiau nei žmonių, galioja dar 1950-aisiais priimtas sprendimas, neleidžiantis vietinėse kapinėse laidoti nė vieno velionio.
Kodėl valdžia ryžosi tokiam drastiškam žingsniui?
|
Priežastis – stingdantis šaltis ir amžinasis įšalas. Mokslininkai išsiaiškino kraupią detalę: kūnai čia tiesiog nesuyra. Prieš kelis dešimtmečius ekshumavus kapines, buvo rasta ne tik nepaliestų palaikų, bet ir iki šiol gyvų mirtino 1918-ųjų gripo viruso pėdsakų.
„Jei mirsite čia, jūsų kūnas liks amžiams užkonservuotas lede kartu su visomis ligomis“, – perspėja ekspertai.
Išsiunčiami mirti svetur
Sistema veikia be gailesčio. Jei žmogus suserga nepagydoma liga ar artėja senatvė, jis privalo palikti salą ir išvykti į žemyninę Norvegiją. Net jei visą gyvenimą praleidote Longjyrbiene, paskutinio atodūsio čia išleisti jums tiesiog neleis – skubiai organizuojama evakuacija lėktuvu.
O kas nutinka, jei mirtis užklumpa netikėtai? Kūnas nedelsiant transportuojamas tūkstančius kilometrų tolyn, nes Svalbarde vietos mirusiems paprasčiausiai nėra.
Ši sala – tik gyviesiems ir stipriesiems. Tai vieta, kurioje gamta pasakė „ne“ amžinam poilsiui, o įstatymai privertė žmones tapti nemirtingais... bent jau tol, kol jie neiškels kojos iš salos.
