Šokiruojanti tiesa apie Vidurinius Rytus: po dykuma slypi milžiniškos „apokalipsės“ kapinės ()
Mokslininkai pagaliau paaiškino, kodėl Viduriniai Rytai skęsta naftoje.
© Derrick Brutel, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Levent,_Istanbul_at_night.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugelis vis dar klaidingai mano, kad nafta – tai „suskystėję dinozaurai“, tačiau tiesa yra kur kas šiurpesnė ir įspūdingesnė. Mokslininkai atskleidė, kad po Vidurinių Rytų smėlynais slypi ne kas kita, o milžiniško, išnykusio vandenyno liekanos. Būtent šis prieš milijonus metų įvykęs planetos „scenarijus“ pavertė regioną turtingiausiu energijos šaltiniu Žemėje.
Viskas prasidėjo dar 1908 metais, kai pietvakarių Irane (tuometinėje Persijoje) netoli Suleimano mečetės į dangų šovė 24 metrų aukščio juodojo aukso fontanas. Tai buvo ženklas, pakeitęs pasaulio istoriją, tačiau tikrasis atsakymas, kodėl naftos čia tiek daug, slypi giliai po žeme ir laiko sluoksniuose.
Po dykumų smėliu – senovės jūra
|
Prieš 250–50 milijonų metų Vidurinių Rytų regione nebuvo jokių kopų. Čia plytėjo milžiniška, gyvybe knibždanti Tetijos jūra. Įsikūręs tarp senovinių Gondvanos ir Lavojos žemynų, šis vandenynas buvo tikras biologinis fabrikas: jame veisėsi nesuskaičiuojami kiekiai planktono, koralų, žuvų ir net jūrinių monstrų – ichtiozaurų.
Tačiau tektoninės plokštės negailestingos. Afrikos ir Australijos plokštėms lėtai triuškinant Euraziją, Tetijos vandenynas pradėjo trauktis, kol galiausiai visiškai užsidarė. Milžiniškos „gyvybės kapinės“ buvo palaidotos po storais nuosėdų sluoksniais.
Nafta – ne dinozaurų sirupas
Mokslininkai pabrėžia: pamirškite mitus apie dinozaurus. Nafta nėra jų liekanų sirupas. Tai milijonus metų trukusio karščio ir milžiniško slėgio rezultatas, paveikęs mikroskopinius dumblius ir planktoną. Šie organizmai tūkstantmečius kaupė saulės energiją, o vėliau, palaidoti giliai po žeme, virto angliavandenilių telkiniais, kuriuos šiandien pumpuojame į savo automobilių bakus.
Kodėl būtent čia?
Nors Tetijos jūra dengė didelius plotus, būtent Vidurinių Rytų geologija tapo „tobulais spąstais“. Regionas šiandien sugeneruoja apie 30 % pasaulio naftos ir 17 % gamtinių dujų. Pagrindiniai turtai susikoncentravo trijose valstybėse: Saudo Arabijoje, Irane ir Irake.
Mokslininkų teigimu, būtent unikalus tektoninis susidūrimas suformavo rezervuarus, kurie neleido naftai nutekėti ar išgaruoti, o išsaugojo ją po nepralaidžiais uolienų sluoksniais iki pat moderniųjų laikų. Tad kiekvieną kartą, kai kalbama apie degalų kainas, prisiminkite – mes naudojame energiją, kurią saulė į šiuos mikroskopinius organizmus „įkrovė“ dar tada, kai žemynai net nebuvo panašūs į dabartinius.
.jpg)
