JT pripažino tai sunkiausiu nusikaltimu žmoniškumui (1)
Vakarų laukia trilijoninės sąskaitos?
© Patrick Gruban, cropped and downsampled by Pine, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:UN_General_Assembly_hall.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai sprendimas, kuris gali negrįžtamai pakeisti globalią ekonomiką ir diplomatinius santykius. Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja oficialiai pripažino transatlantinę prekybą Afrikos vergais sunkiausiu nusikaltimu žmoniškumui. Tačiau tikroji „bomba“ slypi ne žodžiuose, o reikalavime: buvusios kolonijinės imperijos privalo atverti pinigines.
Kaip praneša BBC, ši Ganos pateikta rezoliucija nėra tik simbolinis gestas. Dokumente JT valstybės narės raginamos ne tik oficialiai atsiprašyti, bet ir mokėti reparacijas į specialiai tam sukurtą fondą. Tai tiesioginis smūgis didžiausioms Europos valstybėms, kurių gerovė prieš šimtmečius buvo statoma ant vergų kaulų.
„Istorija mus ragino tai padaryti“
|
Prieš istorinį balsavimą Ganos prezidentas Johnas Mahama rėžė emocingą kalbą: „Tebūnie užfiksuota, kad padarėme tai, ką mus ragino daryti istorija. Šios rezoliucijos priėmimas užtikrins, kad milijonų žmonių pažeminimas nebus pamiršta, ir padės kovoti su nuolatinėmis vergijos pasekmėmis“.
Statistika šiurpinanti: skaičiuojama, kad transatlantinės vergų prekybos aukomis tapo apie 12–15 milijonų afrikiečių. Pagrindinės kaltininkės – Didžioji Britanija, Prancūzija, Portugalija ir Ispanija.
Vakarų skilimas: kas pasakė „ne“?
Nors rezoliucija priimta triuškinama dauguma – 123 balsais „už“, pasaulio galingieji pademonstravo ryškų pasipriešinimą. Prieš balsavo trys valstybės: JAV, Izraelis ir Argentina.
Dar įdomesnė situacija tarp susilaikiusiųjų (iš viso 52 šalys). Čia atsidūrė Jungtinė Karalystė ir didžioji dalis Europos Sąjungos narių. JK pozicija išlieka nepajudinama: šiuolaikinės institucijos negali atsakyti už protėvių nusikaltimus. Tačiau spaudimas auga – buvusios kolonijos vis garsiau reikalauja ne „atgailos žodžių“, o konkrečių kompensacijų už imperialistinį išnaudojimą.
Ar tai pakeis pasaulį?
Svarbu suprasti teisinį niuansą: skirtingai nei JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, Generalinės Asamblėjos sprendimai nėra teisiškai privalomi. Niekas neatsiųs antstolių į Londoną ar Madridą.
Tačiau technologijų ir globalios politikos amžiuje tai yra milžiniškas moralinis ir diplomatinis svertas. Tai oficialus tarptautinės bendruomenės nuomonės įteisinimas, kuris taps pagrindu ateities teisiniams ieškiniams ir tarptautinės paramos perskaičiavimui. Ar Vakarai sugebės atlaikyti šią reparacijų bangą, ar matysime naują globalaus finansinio perskirstymo erą?
