Putinas verslo elitui paruošė „karinį mokestį“, o oligarchai jau traukia milijardus iš kišenių ()
Sumos – sunkiai protu suvokiamos, o mechanizmas primena ne valstybės valdymą, o 90-ųjų reketą.
© Kremlin.ru, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vladimir_Putin_and_Ahmed_al-Sharaa.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos technologijų ir pramonės milžinų laukia juodos dienos. Už uždarų Kremliaus durų įvyko tai, ko oligarchai bijojo labiausiai: Vladimiras Putinas „palaimino“ planą, pagal kurį šalies verslo elitas privalės tiesiogiai finansuoti kraujo liejimą Ukrainoje. Sumos – sunkiai protu suvokiamos, o mechanizmas primena ne valstybės valdymą, o 90-ųjų reketą.
Penktadienį, kovo 27-ąją, Kremliaus ruporas Dmitrijus Peskovas patvirtino: uždarame susitikime su įtakingiausiais šalies verslininkais buvo aptartas „savanoriškas“ prisidėjimas prie valstybės biudžeto. Nors oficialiai neigiama, kad tai tiesioginis mokestis už karą, užkulisių informacija piešia visai kitokį vaizdą.
„Šeimos sprendimas“ ar mirties nuosprendis verslui?
|
Pasak D. Peskovo, vienas iš susitikimo dalyvių staiga „pajuto pareigą“ valstybei pervesti milžinišką sumą pinigų, teigdamas, kad tai – jo šeimos sprendimas. Argumentas ciniškas: kadangi dauguma oligarchų savo turtus susikrovė kruvinaisiais 90-aisiais naudodamiesi valstybės resursais, dabar atėjo laikas „grąžinti skolą“.
V. Putinas šią „iniciatyvą“, žinoma, pasveikino. Tačiau realybė kur kas griežtesnė – tai ne labdara, o priverstinis verslo nacionalizavimas per užpakalines duris.
Karinės obligacijos: naujas būdas siurbti pinigus
„The Bell“ šaltinių teigimu, plano architektas – „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas. Jis V. Putinui pasiūlė ne šiaip atimti pinigus, o įsukti karinių obligacijų mechanizmą. Tai reiškia, kad Rusijos pramonės gigantai bus priversti pirkti popierius, kuriais tiesiogiai finansuojama karinė technika, amunicija ir okupacinės kariuomenės išlaikymas.
Skelbiama, kad V. Putinas susitikimo metu aiškiai nubrėžė tikslą: karinė ekspansija iki Donecko srities administracinių sienų. Tam pasiekti reikia ne tik žmonių, bet ir technologinių išteklių, kurių Rusijai trūksta dėl sankcijų.
Pirmoji auka – 100 milijardų rublių
Kol kiti verslininkai dar skaičiuoja galimus nuostolius, pirmieji „savanoriai“ jau stojo į eilę. Dagestano milijardierius ir Federacijos Tarybos narys Suleimanas Kerimovas pažadėjo valstybės karo mašinai atseikėti kosminę sumą – 100 milijardų rublių.
Ekspertai perspėja: toks „verslo supurtymas“ yra aiškus ženklas, kad Rusijos ekonomika pasiekė kritinę ribą. Kai nebeveikia įprasti mokesčių mechanizmai, diktatorius pereina prie tiesioginio oligarchų turto nusavinimo. Tai technologinis ir ekonominis akligatvis – investicijos į inovacijas Rusijoje galutinai miršta, užleisdamos vietą vieninteliam tikslui: bet kokia kaina palaikyti byrančią fronto liniją.
