Paslaptinga sala Viduržemio jūroje. Metų metus buvo slepiama tai, kas ten buvo (Foto) ()
Pirmąją užuominą apie šią salą randame dar Homero „Odisėjoje“.
© Olaf Tausch (CC BY 3.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/Gyaros#/media/File:Gyaros_Luftbild_01.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
37.61667, 24.71667 – tai GPS koordinatės, kurios nuves mus į vietą, kurioje tikrai nebus minios žmonių pajūrio alėjoje. Mat čia nėra nei alėjos, nei žmonių. Susipažinkite su Giaru (Gyaros) – negyvenama sala Kikladų salyne. Kai kurie šią vietą vadina „graikiškuoju Alkatrasu“. Ne be priežasties – kadaise čia veikė kalėjimas.
Giaras yra pačioje Kikladų širdyje, greta Andro, Tino, Syro ir Dzijos salų. Tai nedidelė salelė, užimanti vos 18 kv. km plotą, o jos kranto linijos ilgis siekia 33 km. Administraciniu požiūriu ji priklauso Syro-Ermupolio savivaldybei. Reguliaraus susisiekimo su aplinkinėmis salomis nėra. Čia negalima tiesiog imti ir priplaukti – tam reikia specialaus leidimo. Tačiau pastaruoju metu Giaras tampa vis draugiškesnis turizmui.
Išskirtinė gamtinė teritorija
Sala jau daugelį metų pripažįstama riboto priėjimo gamtine teritorija, o 2011 m. ji buvo įtraukta į „Natura 2000“ tinklą. Ekologija ir gamta čia yra svarbiausi prioritetai. Pavyzdžiui, jau ne vienus metus 5 kilometrų spinduliu aplink salą galioja bet kokios žvejybos draudimas. Šio draudimo paisymą prižiūri apsaugininkai, naudojantys dronus ir naktinio matymo prietaisus.
|
Tai ypatinga vieta. Čia gyvena 15 procentų Viduržemio jūros ruonių vienuolių populiacijos. Tikėtina, kad tai didžiausia šios rūšies kolonija pasaulyje. Ruonis vienuolis priklauso vienai labiausiai nykstančių jūrų žinduolių grupių Europoje.
Uolėti salos šlaitai yra namai antrai pagal dydį pasaulyje mormonų (paukščių, panašių į miniatiūrinius pingvinus) kolonijai bei daugeliui kitų jūros paukščių. Giaras ilgus metus buvo vieta, apie kurią turizmo vadovuose buvo tylima. Bet apie viską iš eilės.
Giaro salos istorija
Pirmąją užuominą apie šią salą randame dar Homero „Odisėjoje“. Kai kurie šaltiniai teigia, kad pirmieji nuolatiniai gyventojai turėjo palikti salą dėl žiurkių antplūdžio. Antikos laikais Giaras buvo nepriklausoma bendruomenė, turėjusi savo valiutą. Romos valdymo laikotarpiu sala tapo prakeikta vieta – čia būdavo ištremiami visi tie, kurie nepakluso valdžiai. Keliautojai šią vietą apibūdindavo kaip laukinę ir priešišką žmogui. Graikijos pilietinio karo metu, 1948 m., valstybė nusavino turtą iš paskutinių 31 salos gyventojo ir Giare įsteigė kalėjimą. Po daugelio metų kai kas šią vietą pavadino „Dachau Viduržemio jūroje“. Taip nutiko dėl ten vyravusių sąlygų, kurios buvo lyginamos su vokiečių koncentracijos stovyklomis.
Pirmieji kaliniai gyveno palapinėse. Čia buvo ištremta apie 20 tūkstančių nuteistųjų – daugiausia komunistų. Po daugelio metų paaiškėjo, kad kaliniai čia buvo kankinami ir verčiami dirbti nežmoniškus darbus. Daugumą stovyklos pastatų kaliniai pasistatė patys, pernešdami tonas akmenų ir uolienų. Jie patys kasė uolas, tiesė spygliuotą vielą ir tiesė kelius. Jie pastatė ne tik pagrindinį kalėjimo pastatą (iki šiol didžiausią statinį Kikladose, galėjusį talpinti iki 1200 nuteistųjų), bet ir ligoninę bei elektrinę.
Dėl tarptautinių protestų kalėjimas buvo uždarytas, o nuteistieji perkelti į įstaigas žemyne. Tačiau diktatūros laikotarpiu (1967–1974 m.) tūkstančiai disidentų vėl buvo ištremti į Giarą. Tarp jų buvo net nėščių moterų ir nepilnamečių. Nuteistieji dažnai būdavo antivyriausybinių demonstracijų dalyviai, rašytojai, studentai, intelektualai. Graikijos valdžia daugybę metų neigė, kad šiame taške egzistuoja kalėjimas. Tai buvo tabu tema. Tik užsienio fotoreporterių padarytos nuotraukos iš oro atskleidė tiesą apie šią vietą. Dėl to Graikijos vyriausybė tam tikram laikui netgi buvo pašalinta iš Europos Tarybos už žmogaus teisių pažeidimus.
Iki šiol nėra tiksliai žinoma, kiek kalinių čia prarado gyvybes. Šiai vaizdingai salai tamsios dienos baigėsi 1974 m. vasarą, žlugus diktatūrai ir evakavus kalėjimą. Vėlesniais metais Graikijos karinis jūrų laivynas naudojo salą kaip poligoną. Galiausiai valstybė pripažino šią vietą istorine, o visus pastatus – paminklais.
Iš velnio salos į ekologinį rojų
Jau kelis dešimtmečius sala yra negyvenama. Šiandien čia galima sutikti laukinių ožkų bandas, kiškius ar triušius. Saloje praktiškai nieko negalima statyti – tai draudžia įstatymai. Tai tragiškos istorijos vieta. Kai kurie ją net vadina „velnio sala“. Dabar Giaras turi šansą atsiverti turistams. Kai kurios Graikijos žiniasklaidos priemonės pradeda nedrąsiai raginti vietos valdžią, kad Giaras – ribotai – būtų rodomas svečiams. O rodyti tikrai yra ką. Sala dešimtmečius buvo negyvenama, o tai leido gamtai išlikti nepaliestai. Nors kai kas mano, kad ne visai. Pavyzdžiui, buvusio jūrų pajėgų poligono „atminimas“ yra kariškių palikti nesprogę šaudmenys.
Tie, kurie turėjo galimybę lankytis šioje vietoje, užgniaužę kvapą mėgavosi vaizdu, kaip Viduržemio jūros ruoniai vienuoliai maitina jauniklius atviruose paplūdimiuose. Tai taip pat rojus narams, kurių laukia povandeniniai koraliniai rifai ir pasakiškai atrodančios posidonijų pievos, tapusios daugybės žuvų rūšių buveine. Įdomu tai, kad Graikijos jūrų tyrimų centro mokslininkai šalia salos esančioje teritorijoje pradėjo povandeninį sodinimą, siekdami išplėsti jūros mišką. Tai viena iš idėjų, kaip pritraukti turistus.
Šiuo metu Giaras neturi reguliaraus keltų susisiekimo. Ją galima pasiekti išsinuomota valtimi iš gretimų salų. Tačiau saloje būtina laikytis kelių svarbių taisyklių: vaikščioti galima tik nustatytais maršrutais, draudžiama stovyklauti, o nakvynė „laukiniu būdu“ net nesvarstoma. Lankymas ir ekskursijos su gidu leidžiami tik dienos metu.
Ir svarbiausia – prieš lankantis Giare, būtina informuoti Egėjo jūros saugomų teritorijų valdymo skyrių OFYPEKA. Taip pat nereikėtų tikėtis, kad jūsų draugai per išmanųjį telefoną stebės tiesioginę transliaciją iš šios vietos – čia nėra mobiliojo ryšio zonos. Tačiau prieš tai verta telefone įsidiegti specialią programėlę „Gyaros Story“. Ji veikia neprisijungus prie interneto.
The uninhabited island of #Gyaros was during the dictatorship, a place of exile & torture. Today the small island is becoming an oasis of life. Mediterranean monk seals nurse their young on open beaches & seabirds nest in burrows on the inaccessible rocks.
— Greece Ελλάς Grecia (@GreekPictures) April 17, 2025
📷 desracinesetdesailes pic.twitter.com/x4DIrgrHkX
.jpg)
