Jis sugeria radiaciją. Jis užvaldė visą Černobylio reaktorių ()
Prasiskverbė net į sprogusio reaktoriaus pastato patalpas, t. y. patį pirminį radiacijos šaltinį.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Černobylio sugriautame reaktoriuje aptikti grybai ne tik išgyveno stiprią spinduliuotę, bet ir galėjo gauti iš jos naudos. Tyrimai rodo, kad už šias savybes atsakingas vienas pigmentas.
1997 m. mikrobiologė Nelli Ždanova įžengė į Černobylio elektrinės griuvėsius ir ant lubų, sienų bei metalinių kabelių apvalkalų viduje pamatė juodąjį pelėsį. Grybai pasiekė vienas labiausiai apšvitintų vietų Žemėje – pelėsis prasiskverbė net į sprogusio reaktoriaus pastato patalpas, t. y. patį pirminį radiacijos šaltinį.
Po 1986 m. balandžio 26 d. katastrofos aplink ketvirtąjį reaktorių buvo sukurta 30 km spindulio atskirties zona. Žmonės buvo patraukti iš labiausiai užterštų vietų, tačiau patys grybai pamažu užėmė vis naujas teritorijos dalis. Ždanovos atlikti tyrimai parodė, kad grybienos hifai „buvo traukiami“ jonizuojančiosios spinduliuotės.
Černobylio grybai ir radiacija
Kaip parodė tyrimai, pagrindinį vaidmenį grybų „apsaugoje“ atliko melaninas – pigmentas, kurio yra ir žmonių organizme. Būtent jis užpildo Černobylio grybų (Cladosporium sphaerospermum) ląstelių sieneles. Kartu jis suteikia pelėsiui tamsią spalvą. Ždanova įtarė, kad melaninas čia veikia panašiai kaip ir pas žmones, kur saugo nuo žalingo UV spindulių poveikio. Melaninas neatspindi spinduliuotės kaip kietas skydas. Jis sugeria energiją ir padeda ją išsklaidyti, o papildomai veikia kaip antioksidantas. Tyrėjai pastebėjo ir kitą detalę – aplinkiniuose tvenkiniuose tamsesnės varlės dauginosi sėkmingiau ir gyveno ilgiau. Laikui bėgant būtent jos išstūmė šviesesnius individus.
Greitesnis augimas
Kitą svarbų rezultatą pateikė 2007 m. tyrimai. Jekaterina Dadačiova iš Alberto Einšteino medicinos koledžo įrodė, kad grybai, gaminantys didelius melanino kiekius, esant spinduliuotei auga greičiau. Kontakto su radioaktyviuoju ceziu metu jie vystėsi 10 proc. sparčiau nei įprastomis sąlygomis auginami grybai.
|
„Jonizuojančiosios spinduliuotės energija yra maždaug milijoną kartų didesnė už baltos šviesos energiją, naudojamą fotosintezei“, – aiškino Dadačiova.
„Todėl reikalingas gana stiprus šios energijos „keitiklis“. Mūsų nuomone, šis „keitiklis“ yra melaninas“, – pridūrė ji.
Tačiau ne kiekviena rūšis reaguoja taip pat. 2022 m. „Sandia National Laboratories“ mokslininkai ištyrė kitus grybus, kurie skyrėsi melanino sudėtimi ląstelių sienelėse. Veikiant juos UV spinduliuote ir ceziu, pelėsio augimo tempo skirtumų jie nepastebėjo.
