Velniška idėja! Interneto ir mobiliųjų telefonų blokada Rusijoje pavojingesnė, nei manome ()
Tai pamažu tampa akivaizdu.
© Iktsokh (CC BY-SA 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:European_countries_that_imposed_sanctions_against_Russia_and_Belarus.png
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Masinis interneto ir mobiliojo ryšio atjungimas ištisuose Rusijos regionuose, įskaitant Maskvą ir Sankt Peterburgą, nėra paprasta cenzūra ar apsauga nuo dronų iš Ukrainos. Tikroji priežastis gali būti kur kas grėsmingesnė, nei mums atrodo. Mums – netiesiogiai, mūsų kaimynams – tiesiogiai.
Kalba eina apie ne ką kita, kaip tik priverstinę masinę Baltarusijos kolonizaciją, vykdomą rusų. Tik praėjus kelioms savaitėms po to, kai Rusijos tarnybos pradėjo ryšio išjungimo akciją, tai pamažu tampa akivaizdu.
Baltarusijos forumuose ir pokalbių grupėse tarsi grybai po lietaus ėmė dygti rusų klausimai apie galimybes visam laikui persikelti į Baltarusiją. Ir visada pirmasis užduodamas klausimas būna: „O kaip pas jus veikia internetas ir mobilusis ryšys?“ Tik po to rusai teiraujasi apie būsto kainas, nuomą ir panašiai.
Žinoma, kad vieniems internetas ir telefonas yra pagrindinės darbo ir verslo priemonės, kitiems – pagrindinis ryšys su šeima bei draugais, o daugybė žmonių tiesiog neįsivaizduoja gyvenimo be prieigos prie tinklo, socialinių tinklų ir naujausių žinių.
|
Ką daro rusai, staiga netekę šių galimybių? Daugelis yra pasirengę persikelti – laikinai arba visam laikui – į kaimyninę šalį, kurią laiko kultūriškai bei kalbiškai artima ir apskritai jiems draugiška.
Priešingai nei gali pasirodyti, dar visai neseniai Baltarusijoje gyveno ne tiek jau daug vietinių rusų. Taip, dalis gyventojų turėjo rusiškų šaknų, kaip ir lenkiškų ar lietuviškų, tačiau didžioji dauguma baltarusių save laiko atskira tauta ir ypač dažnai pabrėžia savo kultūrinį savitumą bei skirtumus nuo Rusijos.
Brutalus 2020 metų protestų numalšinimas Lukašenkos rankomis ir patriotiškiausios baltarusių visuomenės dalies išvijimas į emigraciją leido Kremliui laikui bėgant galutinai perimti beveik visišką politinę ir karinę Baltarusijos kontrolę.
Tačiau tai vis dar buvo labiau „išorinė okupacija“ nei visiškas visuomeninis sugėrimas. Dabar kažkas Kremliuje nusprendė tai pagilinti, Baltarusijoje dirbtinai formuodamas didelę rusų diasporą.
Viskas prasidėjo nuo to, kad turtingesni rusai ėmė masiškai supirkinėti senus dvarus ir nekilnojamąjį turtą Baltarusijoje. Jiems kainos čia buvo kur kas mažesnės nei Rusijoje, o labiausiai juos domino vakarinė šalies dalis – Gardino ir Bresto sritys. Rusai jau seniai turi savotišką „maniją“ dėl šių vietų, o ypač juos ten erzina gausi lenkų mažuma.
Tačiau sklypų pirkimas yra pasiūlymas turtingiesiems. O kaip pasiekti, kad į vakarus savo noru pajudėtų ištisos paprastų rusų minios? Galų gale, gyvenamosios vietos keitimas nėra lengvas sprendimas. Sprendimas paprastas: atimti iš jų Rusijoje tai, kas jiems reikalingiausia (be maisto), ir be problemų tai suteikti „broliškoje šalyje“.
Administracinė, ekonominė ir saugumo sistemos tarp Rusijos ir Baltarusijos jau yra beveik suvienodintos, šaukimas į kariuomenę – čia ar ten – vyksta be problemų, kainos mažesnės, šeima vakarinėje Rusijoje palyginti arti, o papildomas bonusas – „labiau vakarietiška gyvenimo kultūra Baltarusijoje“. Rusai to atvirai nepripažįsta, bet puikiai žino.
Ką tai reiškia Baltarusijai? Laikui bėgant – galutinį nepriklausomybės praradimą. Jau dabar daugelis baltarusių savo šalyje pradeda jaustis parijais. Nepriklausomuose forumuose jie masiškai skundžiasi chamišku ir arogantišku atvykėlių rusų elgesiu parduotuvėse, daugiabučiuose, gatvėse ir keliuose, jų kiekviename žingsnyje demonstruojamu „imperiniu pranašumu“.
Ir, deja, baltarusiai prieš tai yra vis labiau bejėgiai. Juk bet koks bandymas protestuoti bus nedelsiant įvardytas kaip „ekstremizmas“ ir „tautinės neapykantos kurstymas“ – keleri metai kalėjimo garantuoti.
O gal Lukašenka tam priešinsis? Nėra ko tikėtis. Pirma – jis jau nebegali, o antra – nenori. Baltarusijoje šiuo metu trūksta apie pusės milijono darbo rankų, o žadėtieji pakistaniečiai kažkodėl neskuba atvykti. O štai – visai šalia yra broliški rusai. O tai, kad laikui bėgant jie užims visas geresnes pareigas, o baltarusius nustums į prastesnes – kokia gi čia problema?
Ką masinė Baltarusijos kolonizacija reiškia Lenkijai ir Lietuvai? Nesunku nuspėti, o apibendrinti galima trumpai: daugiau rusų tiesiai už mūsų pietinės sienos reiškia dar didesnę grėsmę mūsų saugumui.
.png)
