Siaubinga tiesa apie 2022-uosius: Vakarai ruošėsi atiduoti Baltijos šalis ir Ukrainą? Nutekintos detalės gniaužia kvapą ()
Šis „įtakingas taikos balandis“, savo karjerą skrupulingai konstravęs vengdamas bet kokių aštrių kampų, lemiamu momentu buvo pasirengęs nuolaidžiauti agresoriui.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=JvZmI49Y-zY&t=4s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar gali būti, kad kol mes tikėjome NATO saugumo garantijomis, aukščiausiuose Aljanso kabinetuose vyko slapti mainai mūsų laisve? Latvijos leidinio BS atlikta buvusio NATO vadovo Jenso Stoltenbergo memuarų analizė atskleidė protu sunkiai suvokiamą realybę: 2021-ųjų rudenį Baltijos šalys buvo atsidūrusios ant prekystalio.
Diplomatija ar išdavystė?
Jensas Stoltenbergas ilgą laiką buvo matomas kaip stabilumo garantas, tačiau naujai iškilę faktai piešia visai kitokį vaizdą. Paaiškėjo, kad šis „įtakingas taikos balandis“, savo karjerą skrupulingai konstravęs vengdamas bet kokių aštrių kampų, lemiamu momentu buvo pasirengęs nuolaidžiauti agresoriui.
|
2021 m. rudenį, kai Rusija jau telkė pajėgas prie Ukrainos sienų, J. Stoltenbergas už uždarų durų susitiko su Sergejumi Lavrovu. Užuot nubrėžęs raudonas linijas, generalinis sekretorius ant stalo padėjo pasiūlymą, kuris rytų europiečiams skamba kaip nuosprendis – aptarti Kremliaus proteguojamą „buferinės zonos“ idėją.
Grįžimas į 1997-uosius: Baltijos šalys be gynybos
Skaitytojus labiausiai šokiruoja tai, kad J. Stoltenbergas buvo rimtai nusiteikęs svarstyti saugumo architektūros grąžinimą į 1997 metų ribas. Techniškai tai būtų reiškę visišką rytinio NATO flango nuginklavimą: jokių sąjungininkų pajėgų, jokių priešlėktuvinės gynybos sistemų ir jokios realios apsaugos Lietuvai, Latvijai bei Estijai.
Nors Lenkija ir Baltijos šalys siuntė desperatiškus signalus ir kategoriškai priešinosi bet kokioms nuolaidoms, generalinis sekretorius šį susirūpinimą tiesiog ignoravo. Panašu, kad Vakarų elitas buvo pasirengęs paaukoti mūsų regioną, kad tik išvengtų tiesioginio konflikto su V. Putinu.
Ar pamoka išmokta?
Ši „siaubinga tiesa“ priverčia iš naujo įvertinti viską, ką žinojome apie 2022-ųjų pradžią. Ar Ukraina buvo tik pirmoji domino kaladėlė, kurią nuvertus, Baltijos šalys būtų tapusios „pilkąja zona“? J. Stoltenbergo memuarai atveria Pandoros skrynią: saugumas, kurį manėme turintys, kabojo ant plauko, o sprendimus priėmė tie, kurie labiau bijojo eskalacijos nei sąjungininkų praradimo.
