Pasaulio lyderio sostas: planas perimti pasaulio kontrolę jau veikia ()
Ar Vakarai spės atsibusti, kol „strateginė dovana“ netapo galutiniu šachu ir matu?
© TUBS, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:China_in_its_region_(claimed_hatched).svg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV vėl klimpsta į pragaištingą konfliktą su Iranu, tačiau didžiausia drama vyksta ne mūšio lauke. Kol Vašingtonas degina milijardus ir senka resursus Vidurio Rytų smėlynuose, Kinija trina rankomis. „The Economist“ analizė atskleidžia: Pekinas šią situaciją vertina kaip strateginę dovaną, leidžiančią be šūvio perimti globalaus lyderio vaidmenį.
Strateginė spąstų pasala
|
Kol pasaulio dėmesys prikaustytas prie raketų skrydžių virš Teherano, Kinija laikosi ciniškos, bet genialios taktikos – stebėti iš šalies. Kiekviena JAV išleista raketa ir kiekvienas į regioną nusiųstas lėktuvnešis yra tiesioginė investicija į Kinijos dominavimą.
Analitikų teigimu, Vašingtonas vėl pakliuvo į senus spąstus: resursai, kurie turėtų būti nukreipti į dirbtinio intelekto plėtrą, puslaidininkių gamybą ir Ramiojo vandenyno gynybą, dabar tirpsta remiant sąjungininkus ir kariaujant „begalinius karus“.
Technologinis pranašumas be šūvio
Pekinas puikiai supranta – XXI amžiaus karai laimimi ne tik bombomis, bet ir mikroschemomis. Kol JAV generolai braižo puolimo planus, Kinijos inžinieriai tyliai stiprina savo technologinį stuburą.
Kinijos strategija aiški:
- resursų taupymas. Kinija nenaudoja savo karinės galios svetimiems konfliktams spręsti, taip išsaugodama ekonominį stabilumą;
- rinkų užėmimas. Kol Vakarų sankcijos ir karai destabilizuoja regionus, Kinija užpildo vakuumą savo technologijomis ir infrastruktūros projektais;
- geopolitinis dziudo. Pekinas naudojasi JAV užimtumu, kad sustiprintų savo įtaką Pietų Kinijos jūroje ir paspartintų technologinę nepriklausomybę nuo Vakarų.
Galutinis tikslas – pasaulio lyderio sostas
„The Economist“ pabrėžia, kad Kinija nesiekia veltis į tiesioginę konfrontaciją. Jos tikslas – tapti nepakeičiama pasaulio ašimi tuo metu, kai JAV bus galutinai išsekusi nuo policininko vaidmens visame pasaulyje.
Tai – tyli revoliucija. Kol Vašingtonas kariauja praeities karus, Pekinas kuria ateities imperiją, kurioje pagrindinis ginklas yra ne parakas, o strateginis kantrybės ir technologinio pranašumo derinys. Klausimas lieka tik vienas: ar Vakarai spės atsibusti, kol „strateginė dovana“ netapo galutiniu šachu ir matu?
