Jūsų kaimynas praneša apie jus mokesčių inspekcijai. Ta pati priežastis sudaro 70 % pranešimų ()
Kas dažniausiai nusprendžia siųsti anoniminį skundą ir kas juos iš tikrųjų skatina?
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lenkai sumušė dar vieną skundų mokesčių inspekcijai rekordą. Pranešimų apie galimus mokestinius nusižengimus skaičius kasmet auga vis sparčiau. Kas dažniausiai nusprendžia siųsti anoniminį skundą ir kas juos iš tikrųjų skatina?
2025 metais Lenkijos Nacionalinė mokesčių administracija (KAS) gavo daugiau nei 84 000 piliečių pranešimų. Portalo „MondayNews“ paskelbta informacija rodo, kad tai yra beveik 6 proc. augimas, lyginant su 2024 metais, ir daugiau nei 10 proc. – lyginant su 2023-iaisiais. Augimo tendencija yra akivaizdi ir kol kas niekas nerodo, kad ji greitai sulėtėtų.
Skundas mokesčių inspekcijai. Kodėl pranešimų vis daugėja?
Rekordų mušimas nebūtinai reiškia, kad staiga Lenkijos tauta tapo vengiančia mokėti mokesčius.
„Tai gali rodyti didesnį visuomeninį aktyvumą ir pasitikėjimą valstybės institucijomis kaip veiksmingomis tokių pranešimų adresatėmis“, – aiškina BCC ekspertė dr. Anna Wojciechowska.
Be to, visas mechanizmas yra labai paprastas. Pranešimą KAS galima nusiųsti tiesiog išmaniuoju telefonu. Pakanka užpildyti formą, parašyti el. laišką arba tiesiog paskambinti nemokamu numeriu į inspekciją. Tradiciniai laiškai taip pat vis dar populiarūs, nes užtikrina dar didesnį anonimiškumą.
|
Didelė paskata išlieka ir tai, kad pranešti inspekcijai nieko nekainuoja, o papildomai tai galima padaryti nenurodant savo duomenų. Visa tai neabejotinai drąsina „šerifus iš pašaukimo“. Deja, dauguma pranešimų skirti apkartinti gyvenimą artimiesiems, o ne kovai su sukčiais.
Skundas mokesčių inspekcijai vis dar išlieka asmeninio keršto įrankiu
Kiekvienas iš mūsų turi teisę, o kartais net ir pilietinę pareigą informuoti valstybę apie, pavyzdžiui, mokesčių vengimą, pajamų slėpimą ar darbą „juodaisiais“. Nesąžiningų asmenų išaiškinimas yra mūsų bendras interesas. Kodėl mes turime mokėti mokesčius, o kiti – ne? Tačiau realybė stipriai skiriasi nuo šių idealų.
Michałas Deruśas, Liublino Mokesčių administracijos rūmų (IAS) atstovas spaudai, pastebi, kad didelę dalį skundų „išprovokuoja tokios emocijos kaip pagieža, pavydas ar asmeninės nuoskaudos“.
„Analizės rodo, kad net iki 70 proc. pranešimų būna motyvuoti asmeninių konfliktų, pavyzdžiui, kaimynų nesutarimų, įtampos šeimoje ar skyrybų procesų“, – rašoma pranešime spaudai.
Kas ir kodėl dažniausiai siunčia anoniminius skundus mokesčių inspekcijai?
Tarp pranešimų autorių nuolatos pirmauja šeimos nariai, kaimynai, darbuotojai bei bendradarbiavimu nepatenkinti rangovai. Skundai teikiami pastebėjus pažįstamų žmonių turtinės padėties pagerėjimą (naujas namas, automobilis) arba susipykus su šeima (turto dalybos, skyrybos).
Dauguma pranešimų yra anoniminiai. Tik nedidelė dalis žmonių pasirašo savo pavarde. Mokesčių inspekcija tokiu būdu tampa nemokamu, patogiu ir labai negailestingu keršto įrankiu. Mat kiekvieną pranešimą inspektoriai kruopščiai tikrina. Ir net jei jis neatitiks tiesos, mokesčių patikrinimas niekada nėra maloni patirtis.
„Kitų turtinė sėkmė dažnai suvokiama ne kaip pasiekimas, o kaip galimas piktnaudžiavimas. Pavyzdžiui, pranešėjas mano, kad konkretus asmuo, tarkime, kaimynė, niekur nedirba, bet leidžia sau įsigyti naują automobilį. Realybėje ji dirba nuotoliniu būdu ir todėl didžiąją laiko dalį praleidžia namuose“, – pabrėžia dr. Wojciechowska iš BCC.
Ekspertai pastebi, kad augantis skundų skaičius eina išvien su vis sunkesne ekonomine situacija. Didėjanti infliacija ar nedarbas lemia tai, kad lenkai tampa itin jautrūs kitų bandymams apeiti įstatymus. Kai patiems sekasi blogiau, svetima sėkmė bado akis labiau nei įprastai.
Iš vienos pusės, augantis visuomenės sąmoningumas ir galimybė veikti anonimiškai padeda valdininkams kovoti su šešėline ekonomika. Tačiau iš kitos pusės, inspektoriai priversti gaišti laiką ir leisti pinigus (ir būtent iš žmonių mokesčių), kad atskirtų tikrus įstatymų pažeidimus nuo piktavališkų buvusių sutuoktinių ar pavydžių kaimynų šmeižtų.
