„Putino parama“ nebeišsilaikė: Rusijoje prasidėjo tai ()
Incidentas su „koviniu šunimi“.
© klimkin (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/putin-the-president-camera-russia-889784/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijoje užfiksuotas pastebimas Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino pritarimo reitingo kritimas. Tačiau tai nereiškia politinės krizės Kremliuje, praneša „Radio Free Europe“.
Leidinys pažymi, kad Putinas išlieka neginčijamu šalies lyderiu. Be to, Kremliaus pareigūnai – pirmiausia Prezidento administracija – daugelį metų kruopščiai ruošė rinkimų procesus, siekdami sukurti įspūdį, kad rusai tikrai renka savo lyderius – tai vadinama „valdoma demokratija“.
Ekspertai mano, kad Kremliaus pareigūnai yra jautrūs visuomenės nuomonės pokyčiams. Todėl dabartiniai pokyčiai yra atidžiai analizuojami vidinės administracijos pareigūnų, atsakingų už politinės sistemos valdymą.
„Tai verta dėmesio, ir tai taip pat patvirtina įvairūs kiti „įvykiai ir incidentai,“ – sakė Londono King’s College Rusijos instituto direktorė Gulnaz Šarafutdinova.
Ji prisiminė neseną atvejį su prokremlišku advokatu, vadinamu „koviniu šunimi“, kuris atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje po to, kai aštriai sukritikavo Putiną.
|
Publikacijoje paaiškinama, kad, pasak Šarafutdinovos, nuotaikų pokyčius galima paaiškinti keliais veiksniais: Ukrainos dronų keliami nepatogumai; ryšio sutrikimai naudojantis tokiomis programėlėmis kaip „Telegram“, „WhatsApp“ ir internetu; nepagrįsti lūkesčiai ir neįgyvendinti pažadai dėl taikos derybų Ukrainoje, kurias remia JAV; bendras nuovargis dėl užsitęsusio karo, kuris vis labiau veikia ekonomiką.
„Tai nereiškia, kad revoliucija neišvengiama, tačiau įtampos augimas nėra naudingas Kremliui“, – pridūrė ji.
Praėjusį mėnesį „Levada-Centr“, viena iš paskutinių nepriklausomų sociologinių tarnybų Rusijoje, paskelbė apklausos rezultatus, kurie parodė pastebimą rusų, susiduriančių su interneto problemomis, skaičiaus augimą, taip pat didėjantį nepasitenkinimą valdžios veiksmais, ribojančiais „Telegram“ ir „WhatsApp“ veiklą.
Straipsnyje primenama, kad vasario pradžioje keliuose Sibiro regionuose veterinarijos institucijos nurodė įvesti karantiną ir sunaikinti dešimtis tūkstančių karvių bei kitų gyvulių dėl pasiutligės ir kitų infekcinių bakterinių ligų grėsmės.
Pridedama, kad kai kurie ūkininkai skundėsi, jog kompensacijos už sunaikintus gyvulius yra nepakankamos. Todėl jie net surengė protestą Raudonojoje aikštėje Maskvoje, kas šiais laikais yra retas politinis veiksmas.
Kaip pažymi leidinys, Rusijos ekonomika pastebimai lėtėja po metų spartaus augimo, kurį skatino valstybės karinės išlaidos.
„Infliacija padidino kainas, todėl teko smarkiai kelti palūkanų normas. Atlyginimų lygis išlieka nepakitęs“, – teigiama straipsnyje.
Leidinys pabrėžė, kad vyksta ir karas Ukrainoje, trunkantis jau ketverius metus. Ukrainos kariuomenė, nepaisant mažesnio skaičiaus ir nepakankamo aprūpinimo artilerija, šaudmenimis ir sunkiaja ginkluote, neleido Rusijos pajėgoms greitai pasiekti Kremliaus karinių tikslų. Priešingai, leidinio teigimu, ji padarė Rusijos armijai milžiniškų nuostolių.
Pažymima, kad paskutinį kartą Putino reitingas smarkiai sumažėjo 2022 m. rugsėjį, praėjus septyniems mėnesiams nuo karo pradžios. Leidinys daro prielaidą, kad būtent tada Kremlius suprato, jog karas Ukrainoje greitai nesibaigs.
Putinas paskelbė apie plataus masto mobilizaciją, kuri sukrėtė Rusijos visuomenę ir sukėlė masinį šimtų tūkstančių žmonių išvykimą iš šalies.
„Kas nutiko? Prasidėjo tikra audra. Dabar ši milžiniška krūva, vadinama „Putino palaikymu“, pradeda tirpti. Ji nedings akimirksniu; ji tirpsta po truputį. Tai laipsniškas, iš tiesų reikšmingas pokytis. Tai pirmasis ženklas, ir jo neįmanoma nuslopinti tolesnėmis represijomis – tam yra per daug priežasčių“, – pažymėjo sociologė ir visuomenės nuomonės ekspertė Jelena Koneva.
