Rusijoje nukrito prezidentinis lėktuvas, visi žuvo (Video) ()
Balandžio 10 d. netoli Smolensko
© https://unsplash.com/photos/a-large-fire-blazing-in-the-night-sky-dA93P9v7h2s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2010 m. balandžio 10 d. netoli Smolensko (Rusija) sudužo Lenkijos prezidentinis lėktuvas Tu-154M. Katastrofoje žuvo visi 96 laive buvę žmonės, tarp jų – Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis su žmona Maria bei aukšto rango šalies delegacija.
Skrydžio tikslas ir aplinkybės
Tą rytą prezidentinis lėktuvas skrido iš Varšuvos į Smolenską. Delegacija vyko į oficialų minėjimą, skirtą paminėti 70-ąsias Katynės žudynių metines.
Skrydis turėjo baigtis kariniame Smolensko-Severno aerodrome. Tuo metu oro sąlygos buvo itin sudėtingos: tvyrojo tirštas rūkas, o matomumas siekė vos 400 metrų. Esant neaiškioms aplinkybėms, lėktuvas nusileido iki kritiškai mažo aukščio, kairiuoju sparnu kliudė beržą (apie 4 metrų aukštyje) ir sudužo už 350–500 metrų nuo kilimo ir tūpimo tako pradžios.
Tyrimai ir nesutarimai
|
Iškart po tragedijos buvo sudaryta speciali tyrimo komisija. Rusijos vadovaujamas Tarpvalstybinis aviacijos komitetas (MAK) 2011 m. paskelbė išvadas, kuriose visa kaltė teko įgulai. Ataskaitoje teigiama, kad pilotai ignoravo perspėjimo sistemų signalus ir nusprendė leistis žemiau minimalaus 100 metrų aukščio, nors oro sąlygos tam nebuvo tinkamos.
Tačiau Lenkijos pusė MAK išvadas pavadino vienpusiškomis. Pagrindiniai Lenkijos ekspertų priekaištai buvo:
Aerodromo darbas: Kodėl skrydžių vadovai neuždarė aerodromo dėl netinkamo oro?
Skrydžio pobūdis: Vyko ginčai, ar skrydis laikytinas kariniu, ar civiliniu. Civilinėje aviacijoje galutinį sprendimą leistis priima lėktuvo vadas, o karinėje – skrydžių vadovas žemėje.
Sprogimų versija: 2017 m. Lenkijos gynybos ministerijos komisija pateikė naują ataskaitą. Joje teigiama, kad lėktuvas galėjo suirti ore dėl sprogimų kairiajame sparne ir fiuzeliaže dar prieš atsitrenkiant į žemę.
Padariniai Lenkijai
Tragedija nusinešė 88 keleivių ir 8 įgulos narių gyvybes. Tarp žuvusiųjų buvo kariuomenės vadai, dvasininkijos atstovai, politikai ir visuomenės veikėjai. Šalyje buvo paskelbtas devynių dienų nacionalinis gedulas.
Pagal Lenkijos Konstituciją, valstybės vadovo pareigas laikinai perėmė tuometinis Seimo maršalka Bronisławas Komorowskis, kuris vėliau laimėjo pirmalaikius rinkimus, įveikęs žuvusio prezidento brolį Jarosławą Kaczyńskį.
Iki šiol ši katastrofa išlieka jautriausia politine ir visuomenine tema Lenkijoje, o klausimas dėl Rusijos vaidmens atliekant tyrimą ir nuolatinis atsisakymas grąžinti lėktuvo nuolaužas Varšuvai vis dar temdo abiejų šalių santykius.
.jpg)
