Kremlius rado naują „gelbėtoją“: ruošiasi „kontaktui“ ()
Griebiasi paskutinio šiaudo.
© https://unsplash.com/photos/a-large-building-with-towers-and-a-flag-on-top-wwUsehbBQb8
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai žemiški problemų sprendimai baigiasi, Rusijos valstybinė propaganda griebiasi paskutinio šiaudo – tarpgalaktinio gelbėjimo rato. „Pirmojo kanalo“ eteryje paskelbta „sensacija“ apie kontaktės Anastasijos Zimmardi ryšį su ateiviais atrodo ne kaip atsitiktinis kuriozas, o kaip desperatiškas bandymas užpildyti informacinę erdvę fantazijomis, kai realybė tampa pernelyg nepatogi.
Kaip teigiama laidoje, „nežemiškos civilizacijos žmoniją stebi jau seniai“. Kitaip tariant, žiūrovams siūloma patikėti, kad ateiviai domisi Žeme labiau nei pačios valdžios institucijos sprendžia jos problemas. Tokie teiginiai skamba ne kaip informacija, o kaip pigiai supakuota iliuzija, skirta tiems, kurie jau pavargo nuo kasdienės krizės realybės.
|
Dar daugiau – „ateivių“ perduota žinutė įtartinai tiksliai atkartoja oficialią propagandinę liniją. „Žmonija yra ant ekologinės katastrofos ir branduolinio konflikto ribos“, – skelbiama eteryje. Tai ne kosminė išmintis, o perdirbta žemiška retorika, tik šįkart pateikta su „aukštesnio proto“ etikete, kad skambėtų įtikinamiau.
Ypatingą dėmesį patraukia ir „istorinis pažadas“: „oficialus kontaktas įvyks 2035 metais“. Patogiau turbūt ir nesugalvosi – data pakankamai tolima, kad niekas negalėtų patikrinti, bet pakankamai artima, kad išlaikytų intrigą. Tai klasikinis propagandos triukas: pažadėti stebuklą rytoj, kad nereikėtų atsakyti už šiandien.
Anot kontaktės, „jie ateis ne kaip užkariautojai, o kaip vyresnieji broliai“. Tokia formuluotė skamba beveik paternalistiškai – lyg žmonijai jau būtų paruoštas naujas „globėjas“, tik šįkart ne politinis, o kosminis. Tai pavojingai primena senas schemas, kuriose visada atsiranda kažkas, kas „žino geriau“.
Visa ši istorija kelia ne tiek nuostabą, kiek klausimą: kiek toli galima nueiti kuriant alternatyvią realybę? Kai ekonominiai, kariniai ar politiniai pasiekimai nebeatlaiko kritikos, į sceną išleidžiami ateiviai. Kai faktai nebeįtikina – pasitelkiama mistika.
Galutinis rezultatas – technologinio amžiaus propaganda, kuri vietoje argumentų siūlo tikėjimą, o vietoje sprendimų – pažadus iš kosmoso. Tai ne informacija, o eskapizmas, skirtas nukreipti dėmesį nuo problemų, kurių nepavyksta nei išspręsti, nei paaiškinti.
Belieka tik laukti – 2035-ieji vis artėja. Tačiau kol kas ši „sensacija“ labiau primena ne pirmą kontaktą, o viešą pripažinimą, kad su realybe susitvarkyti nebepavyksta net propagandos priemonėmis.
