Kremliuje kaukia sirenos: Rusijos ekonomika rėžėsi į sieną – tokio smūgio nematė nuo pat sankcijų pradžios (1)
Vartojimo „mirties taškas“: gyventojai pereina į išgyvenimo režimą.
© RuED, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Kreml-Mauer_Moskwa_b.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos mokslų akademijos mokslininkai paskelbė verdiktą, kuris skamba kaip nuosprendis: šalies ekonominis variklis ne tik užgeso, bet ir pradėjo suktis atgal. Naujausi 2026 m. pirmojo ketvirčio duomenys rodo sisteminį kolapsą, o optimizmo likučius laidoja net patys lojaliausi režimo analitikai.
Nacionalinio ekonominio prognozavimo institutas užfiksavo tai, ko Kremlius bijojo labiausiai – 2026 m. pirmąjį ketvirtį Rusijos ekonomika susitraukė 1,5 % per metus. Tai blogiausias rodiklis nuo tada, kai Vakarų sankcijos pirmą kartą visu svoriu užgulė šalies pramonę.
Dar baisiau atrodo ateities perspektyvos: visų metų BVP prognozė rėžėsi žemyn iki minus 0,6 %. Tai net 2,6 procentinio punkto blogiau, nei buvo tikėtasi dar vasario mėnesį. Panašu, kad rusų ekonomistai patys nebespėja fiksuoti laisvo kritimo greičio.
Statybų sektorius – komoje
|
Svarbiausiu krizės indikatoriumi tapo statybų pramonė, kurią ištiko tikras paralyžius. Sausio mėnesį nuosmukis siekė šiurpinančius 16 %, o vasarį – 14 %. Investicijos į ilgalaikį turtą tiesiog išgaravo, o griežta Centrinio banko pinigų politika veikia kaip smauglys – investicinis aktyvumas metodiškai dusinamas, paliekant pramonę be deguonies.
Pramonės griūtis: 20 iš 24 šakų grimzta į dugną
Gamybos sektorius taip pat nebeturi kuo pasigirti. Per pirmus du metų mėnesius produkcijos apimtys susitraukė 2,9 %. Ši dinamika yra ne šiaip atsitiktinumas, o sisteminė liga: neigiami rodikliai užfiksuoti net 20-yje iš 24 pramonės šakų.
Logistikos arterijos taip pat kemšasi – komercinio transporto krovinių apyvarta vasarį krito iki 430,3 mlrd. tonkilometrių. Tai žemiausias taškas per pastaruosius šešerius metus. Jei prekės nejuda, vadinasi, ekonomika miršta.
Vartojimo „mirties taškas“: gyventojai pereina į išgyvenimo režimą
Mažmeninė prekyba, ilgą laiką laikyta ekonomikos stabilumo garantu, praktiškai sustojo. Vasario mėnesio augimas (0,3 %) yra blogiausias rezultatas nuo 2023-iųjų pavasario. Net viešojo maitinimo sektorius, sausį demonstravęs gyvybę, vasarį staigiai prislopo.
Mokslų akademijos analitikai konstatuoja: rusai paniškai taupo. Tai nebe vartotojiška visuomenė, o žmonės, besiruošiantys juodai dienai.
Nedarbo iliuzija: už gražių skaičių – skaudi realybė
Nors oficialus nedarbas siekia vos 2,1 %, tai tėra dūmų uždanga. Realybė atsiskleidžia per HH indeksą: kovo mėnesį jis pašoko iki 11,4 balo (prieš metus buvo 5,9). Tai reiškia milžinišką konkurenciją dėl bet kokio darbo skelbimo.
Darbo užmokesčio augimo „vakarėlis“ taip pat baigėsi. Nominalus algų didėjimas vasarį susitraukė beveik perpus – iki 8 %, lyginant su 15,1 % sausį. Infliacijai ryjant pajamas, realioji rusų perkamoji galia tirpsta greičiau nei pavasarinis sniegas.
Verdiktas aiškus: Rusijos ekonomika nebeturi vidinių resursų augimui, o sisteminis blogėjimas apėmė visus pagrindinius sektorius. Ar tai jau pabaigos pradžia? Skaičiai sako „taip“.
