Neblėstanti meilė Putinui: jis giriasi, kad „ras kitą kelią“ į savo „pažadėtąją žemę“ ()
Pasiryžęs ištverti bet kokį pažeminimą.
© Kremlin.ru, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vladimir_Putin_at_a_military_parade_on_Red_Square_on_May_9,_2024.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pasiryžęs ištverti bet kokį pažeminimą, kad tik pasiektų savo „pažadėtąją žemę“ – Kremliaus tribūną gegužės 9-osios parade. Tačiau skrydis pas karo nusikaltėlį tapo tikru technologiniu ir logistiniu košmaru: Lietuva, Latvija ir Estija prieš pat nosį užtrenkė savo oro erdvės vartus.
Principas prieš propagandą: Baltijos šalių „ne“
R. Fico kelionė į agresorės sostinę šiemet virto ne valstybiniu vizitu, o chaotišku kliūčių ruožu. Baltijos šalys pademonstravo geležinę valią: jokių nuolaidų tiems, kurie siekia spausti ranką tarptautiniam izoliuotam diktatoriui.
|
Estijos užsienio reikalų ministras rėžė tiesiai – Talino pozicija nejudinama: jokios pagalbos ir jokių koridorių asmenims, dalyvaujantiems agresoriaus propagandos šou. Tai ne tik diplomatinis gestas, bet ir techninė blokada, privertusi Slovakijos vyriausybinį lėktuvą ieškoti „skylių“ Europos žemėlapyje.
Priverstinis maldavimas Varšuvai
Patekęs į aklavietę, R. Fico buvo priverstas atlikti žeminantį manevrą – kreiptis į Lenkiją, kuri garsėja viena griežčiausių pozicijų Rusijos atžvilgiu. Kaip praneša „Wiadomosci“, Lenkijos URM atstovas Maciejus Wiewiuras patvirtino: Bratislavos prašymas gautas ir šiuo metu yra „svarstomas“.
Kol Varšuva delsia, R. Fico stovi su „ištiesta ranka“. Lenkijai tai ne tik logistinis klausimas, bet ir vertybinis testas: ar leisti populistiniam kaimynui patogiai kirsti Aljanso sienas, ar priversti jį skristi aplink pusę pasaulio, deginant tonas kuro ir demonstruojant savo politinę izoliaciją.
„Rasiu kitą maršrutą“ – bet kokia kaina
Nors R. Fico viešai giriasi, kad „ras kitą kelią“, net jei teks daryti milžinišką lankstą, tokia desperacija išduoda tikruosius prioritetus. Tai jau ne pirmas kartas – 2025 m. jis taip pat demonstravo lojalumą Kremliui, tačiau šįkart „paskutinės mylios logistika“ tapo rimtu iššūkiu jo ambicijoms.
Esminis klausimas išlieka: ar Europos Sąjungos vienybė atlaikys šį „Maskvos gynėjo“ spaudimą? Kol civilizuotas pasaulis izoliuoja agresorių, Slovakijos vadovas karštligiškai ieško plyšių Europos padangėje. Varšuvos sprendimas taps aiškiu signalu: ar Kremliaus svečiams vis dar galioja „patogios kelionės“ taisyklės, ar laikas jiems pajusti tikrąją izoliacijos kainą.
