Danijos gatvės rausta: kodėl naktį įjungiamas apokaliptinis apšvietimas ir ką tai reiškia vairuotojams? (Foto) ()
Praeiviai nustėrę. Ar tai laukia ir Lietuvos?
© CivArmy, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Copenhagen_seafront_at_night,_Denmark.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vairuotojai Danijos Gladsaksės savivaldybėje pasijuto tarsi fantastinio filmo filmavimo aikštelėje ar „raudonųjų žibintų“ kvartale. Įprastą, akis rėžiančią baltašviesį LED apšvietimą pakeitė kraupiai atrodanti raudona žvaigždė. Tačiau tai – ne šiurpi dekoracija, o revoliucinis technologinis sprendimas, kurį jau matuojasi ir kitos Europos šalys.
Šviesa, kuri žudo tyliai
Nors mums ryškiai apšviestos gatvės asocijuojasi su saugumu, gamtai tai – mirtinas barjeras. Tradiciniai balti LED šviestuvai spinduliuoja daug mėlynos šviesos, kuri naktiniams gyvūnams veikia kaip neįveikiama siena.
Denmark is turning off the white light from its streetlamps and painting a road red to solve a nighttime crisis that almost no one sees: urban light was blocking the path of bats https://t.co/yzEWdW75r0
— JanetM. (Monarchist) (@Cilvrnum) April 22, 2026
|
Kaip praneša „Eco News“, Danijos inžinieriai nusprendė kirsti iš peties. Tyrimai parodė, kad dirbtinė šviesa miestuose sukuria vadinamuosius „šviesos barjerus“, kurie visiškai sutrikdo ekosistemas. Ypač kenčia šikšnosparniai: ryški šviesa juos dezorientuoja, paverčia lengvu grobiu plėšrūnams ir tiesiog išveja iš jų medžioklės plotų.
Technologinis triukas: mato žmonės, bet ne gyvūnai
Kodėl būtent raudona? Atsakymas slypi biologijoje ir fizikoje. Dauguma naktinių gyvūnų rūšių, įskaitant šikšnosparnius, raudonos spalvos spektro praktiškai nefiksasuoja – jiems tai prilygsta visiškai tamsai.
Tuo tarpu žmogaus akiai tokio apšvietimo pakanka, kad saugiai matytų kelią, kliūtis ar dviračių takus. Gladsaksės savivaldybės eksperimentas įrodė:
- saugumas išlieka. Vairuotojai ir pėstieji mato viską, ko reikia saugiam eismui;
- biologinė įvairovė atsigauna. Šikšnosparniai grįžta į savo maršrutus, lyg jokio apšvietimo nebūtų;
- energijos efektyvumas. Naudojamos tos pačios taupios LED technologijos, tik pritaikytas specifinis spektras.
Ar tai laukia ir Lietuvos?
Danija nėra vienintelė – apie „raudonųjų gatvių“ technologiją vis garsiau kalbama Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje. Kadangi ES vis griežčiau reikalauja derinti urbanizaciją su gamtosauga, gali būti, kad netrukus ir Lietuvos miestų pakraščiuose ar parkuose naktimis teks priprasti prie neįprastos, mistiškos raudonos šviesos.
Ar būtumėte pasiruošę važiuoti „kruvinomis“ gatvėmis, jei tai išgelbėtų tūkstančius naktinių gyvūnų?
