Estijos kirtis Kremliui: ruošiamas „mirties nuosprendis“ Rusijos eksportui – teks susimokėti Ukrainai! ()
Jokių kompromisų – buvusiems okupantams durys į Europą turi būti užvirintos aklinai. Estija spaudžia gazą.
© User:Mardus, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Baltic_states_borders.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas meta kortas ant stalo: įšaldyto Rusijos turto neužteks, todėl Europa privalo įvesti radikalų „karo mokestį“. Estijos vadovo planas aiškus – kiekviena rusiško plieno tona ir kiekvienas trąšų maišas turi tiesiogiai finansuoti Ukrainos atstatymą, o agresoriaus kariai – visiems laikams pamiršti kelią į ES.
Kol Briuselio koridoriuose aidi atsargios diskusijos, Talinas rėžia iš peties. Kristeno Michalo teigimu, dabartinė ES strategija yra per minkšta. Nors 210 milijardų eurų įšaldyto Rusijos turto skamba kaip milžiniška suma, Estijos premjeras perspėja: žvelgiant į šiurpų Ukrainos sugriovimų mastą, tai – tik „apgailėtini trupiniai“.
Prekyba tampa ginklu: Rusija mokės netiesiogiai
|
Pasak „Politico“, K. Michal reikalauja, kad ES prekybos politika iš ekonominio žaidimo virstų negailestinga saugumo priemone. Estija siūlo nustatyti specialius, itin aukštus muitus rusiškam plienui ir trąšoms.
Logika paprasta, bet žiauri agresoriui: Europa nenustoja pirkti (kol kas), bet skirtumą tarp rinkos kainos ir muito tarifo perveda tiesiai į Kyjivo sąskaitas. Taip pati Rusija, pati to nenorėdama, taptų pagrindine Ukrainos infrastruktūros atstatymo rėmėja. Kiekvienas parduotas plieno kilogramas virstų plyta naujam Ukrainos daugiabučiui ar tiltui.
„Likite Rusijoje“: griežtas STOP karo nusikaltėliams
Tačiau ekonominis spaudimas – tik pusė plano. K. Michalas kelia aliarmą dėl kito pavojaus, kuris gali smogti Europai pasibaigus karui. Tai – buvę „Wagner“ samdiniai ir Rusijos kariai, kurie, praradę darbą fronte, gali plūstelėti į ES ieškoti geresnio gyvenimo.
„Jei dalyvaujate tokioje agresijoje prieš Ukrainą, prašau, likite Rusijoje“, – nukirto premjeras. Estija reikalauja ne tik muitų, bet ir visiškos sienų blokados bei vizų režimo supaprastinimo tik tam, kad būtų lengviau identifikuoti ir neįsileisti asmenų, susijusių su kariniais nusikaltimais. Jokių kompromisų – buvusiems okupantams durys į Europą turi būti užvirintos aklinai.
Ar Briuselis išdrįs?
Nors septynios ES šalys jau mūru stoja už šią idėją, didieji bloko žaidėjai vis dar dvejoja, bijodami prekybos karų ir atsakomųjų Maskvos veiksmų. Tačiau Estija spaudžia gazą: Talinas reikalauja greičio, nes laikas – ne Ukrainos nenaudai.
Ar ES turės politinės valios paversti prekybą atsakomųjų veiksmų ginklu, ar ir toliau stebėsime, kaip agresorius lobsta iš strateginių žaliavų eksporto? Atsakymas turėtų paaiškėti artimiausiame sankcijų pakete, kuriame Estijos „karo mokestis“ gali tapti realybe.
