SKOLOS SPĄSTAI: šalies piliečiai tapo savo valstybės įkaitais – dirbti teks metus be atlygio? ()
Dramatiškas šuolis: 8 kartus didesnė našta. Šiandien ši suma perkopė 7200 JAV dolerių vienam gyventojui ribą.
.jpg)
© Avij (talk · contribs) (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Euro_coins_and_banknotes_(cropped).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kol pasaulio dėmesys sutelktas į fronto linijas, Ukrainos ekonominiame užnugaryje formuojasi nauja, ne ką mažiau bauginanti realybė, rašo ekonomistas Olegas Belinskis. Skaičiai, kurie pasiekė viešumą, verčia krūptelėti: per kiek daugiau nei dešimtmetį valstybės skola vienam gyventojui išaugo ne procentais, o kartais. Ar Ukraina pakliuvo į finansinius spąstus, iš kurių išlipti prireiks ištisų kartų?
Dramatiškas šuolis: 8 kartus didesnė našta
Žvelgiant į sausą statistiką, vaizdas atrodo grėsmingai. 2010 metais Ukrainos valstybės skola, tenkanti vienam gyventojui, siekė kuklius 900 JAV dolerių. Šiandien ši suma perkopė 7200 JAV dolerių ribą.
|
Tai – aštuonerių metų augimo rezultatas, kurio dinamika yra negailestinga. Ir čia net nesvarbu, kas dėl to kaltas: ar milžiniškas skolinimasis gynybai ir išgyvenimui, ar drastiškai dėl karo ir migracijos susitraukęs gyventojų skaičius. Rezultatas tas pats – kiekvienas likęs ukrainietis ant savo pečių neša 8 kartus sunkesnę naštą nei prieš 15 metų.
Vidutinis ukrainietis – valstybės skolos įkaitas?
Tikrasis šios situacijos mastas atsiskleidžia lyginant skolą su vidutiniu darbo užmokesčiu. Prognozuojama, kad 2025–2026 m. vienam gyventojui tenkanti skola bus lygi maždaug 1,2–1,3 metinio atlyginimo.
Paprastai tariant: kiekvienas vidutinis Ukrainos dirbantysis turėtų dirbti daugiau nei metus, neatidarydamas piniginės nei maistui, nei būstui, kad sąlyginai padengtų savo dalį valstybės skoloje.
Europa vs. Ukraina: kur nubrėžta pavojinga riba?
Palyginus Ukrainos situaciją su kaimyninėmis šalimis ar Europos senbuvėmis, skirtumai bado akis:
- Lenkija. Skola siekia 0,7–0,8 metinio atlyginimo (mažiau nei metai darbo);
- Čekija ir Rumunija. Dar geresnė situacija – apie 0,6–0,7 atlyginimo;
- Vokietija. Stabilumo simbolis su 0,6–0,7 rodikliu.
- Italija. Čia vaizdas prastesnis (1,4–1,6 metinio atlyginimo), tačiau tai dešimtmečius formuota struktūrinė problema.
- Rusija. Agresorės skolos našta gyventojui yra neproporcingai maža – vos 0,3–0,4 metinio atlyginimo.
Kodėl Ukrainos atvejis yra unikalus (ir pavojingas)?
Dauguma Europos šalių savo skolos lygius „augino“ ištisus dešimtmečius, prie jų prisitaikydamos palaipsniui. Ukraina šį „vienerių metų darbo“ barjerą peršoko žaibiškai – vos per kelerius metus.
Kai valstybės skola viršija metinį žmogaus uždarbį, ekonomika patenka į padidintos rizikos zoną. Tai zona, kurioje paprastai atsiduria arba gilių struktūrinių problemų kamuojamos šalys, arba valstybės, išgyvenančios egzistencinius lūžius.
Ar pavyks Ukrainai ištrūkti iš šių skolos gniaužtų pasibaigus karui, ar ši „8 kartų taisyklė“ taps ilgalaikiu stabdžiu šalies atsigavimui? Viena aišku – ekonominis frontas bus ne ką lengvesnis už karinį.
.jpg)
