Jau daugiau nei 10 %: kas laukia mūsų piniginių? ()
Ar laukia nekontroliuojamas kainų šuolis, kuris sudegins gyventojų santaupas?
.jpg)
© Nic McPhee from Morris, Minnesota, USA, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Flickr_-_Nic%27s_events_-_London_-_14-15_Dec_2007_-_034.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kol geopolitiniai žaidimai Artimuosiuose Rytuose pasiekė virimo temperatūrą, Europos ekonomikos varikliai pradėjo springti. Naujausi balandžio mėnesio duomenys siunčia šiurpų signalą: energijos kainų šuolis bloškė Vokietiją ir Ispaniją į infliacijos gniaužtus, o ilgai lauktas Europos Centrinio Banko (ECB) gelbėjimosi ratas gali taip ir nepasirodyti.
Geopolitinė bomba sprogo energetikos rinkoje
Tai, ko visi bijojo, tapo realybe. Po JAV ir Izraelio oro antskrydžių uždarytas strateginis Hormūzo sąsiauris tapo peiliu po kaklu Europos energetikai. Energijos kainos per metus šoktelėjo daugiau nei 10 %, o tai tiesiogiai smogė didžiausioms euro zonos ekonomikoms.
|
Vokietijoje, kuri laikoma Europos pramonės širdimi, balandį užfiksuotas 2,9 % kainų augimas – tai didžiausias šuolis nuo pat 2024-ųjų pradžios. Situacija Ispanijoje ne geresnė: kylančios kuro ir elektros sąskaitos verčia vartotojus veržtis diržus, o verslą – kelti kainas.
Skaičiai, kurie gąsdina Frankfurtą
Nors paslaugų sektorius bando rodyti lėtėjimo ženklus (nuo 3,2 % iki 2,8 %), o bazinė infliacija (be maisto ir energijos) nukrito iki 2,3 % – žemiausio lygio nuo 2021-ųjų – bendras vaizdas išlieka niūrus.
Štai faktai, kurių nepaneigsi:
- Vokietijos infliacija pasiekė 2,9 % – tai gerokai viršija ECB nubrėžtą „saugią“ 2 % ribą.
- Energijos ištekliai pabrango daugiau nei dešimtadaliu, o tai grandinine reakcija brangina viską – nuo transporto iki gamybos.
- Maisto produktų kainos taip pat rodo atgijimo ženklus (kilimas iki 1,2 %).
Ar ECB ryšis drastiškiems veiksmams?
Visi žvilgsniai dabar nukreipti į Frankfurtą. ECB sprendimas dėl palūkanų normų kabo ant plauko. Dar neseniai rinka tikėjosi pigesnių paskolų eros pradžios, tačiau „energetinis šokas“ maišo visas kortas.
Jei ECB nuspręs palikti aukštas palūkanas, kad sutramdytų energijos sukeltą infliaciją, Europos ekonomikos augimas gali būti galutinai įšaldytas. Jei palūkanas mažins – rizikuoja nekontroliuojamu kainų šuoliu, kuris sudegins gyventojų santaupas.
Viena aišku: energetinis stabilumas baigėsi, o ateinantys mėnesiai parodys, ar Europa sugebės atlaikyti šį geopolitinį ir ekonominį spaudimą, ar mus ištiks nauja krizės banga.
.jpg)
.jpg)
