Prokremliškas blogeris praregėjo: 5 priežastys, kodėl nustojau remti Putiną ()
Daug metų tylėjau arba tikėjau. Tai – aklavietė, į kurią vieno žmogaus paranoja įstūmė milijonus.
© Kremlin.ru, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Putin_Meets_with_New_Government_May_2024.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Antradienio vakarą „Telegram“ tinkle pasirodęs įrašas tapo tikra bomba. 42-ejų metų I. Remeslo, kurio vardas opozicijos rėmėjams kėlė šiurpą dėl jo nuolatinių skundų ir teisinių atakų prieš režimo kritikus, paskelbė tekstą iškalbingu pavadinimu: „Penkios priežastys, kodėl aš nustojau palaikyti Vladimirą Putiną“.
„Visi manėme, kad jis – Rusijos žemių vienytojas, o pasirodė esąs sistemos, naikinančios savo piliečius, architektas.“ Atvira išpažintis apie tai, kaip žlugo iliuzijos: nuo melo apie „kinišką internetą“ iki atimamų augintinių ir trilijoninių nuostolių.
Daug metų tylėjau arba tikėjau. 2014-aisiais netgi palaikiau Krymo aneksiją – tada tai atrodė kaip kraujo nepareikalavęs istorinis teisingumas. Tačiau šiandien kaukės nukrito. Tai, kas vyksta dabar, nėra politika. Tai – aklavietė, į kurią vieno žmogaus paranoja įstūmė milijonus. Štai penki argumentai, po kurių kelio atgal nebėra.
1. Karas, virtęs mėsos malimo mašina
|
Prasidėjusi kaip „policijos operacija“, ši avantiūra virto didžiausia XXI a. tragedija, nusinešusia mažiausiai 1–2 milijonus gyvybių. Mes buvome maitinami pasakomis apie preciziškumą, o gavome kruvinus puolimus ir apgaulingą samdinių viliojimą į mirtį. Tai patvirtintų bet kuris Antrojo pasaulinio karo veteranas – tai ne strategija, tai savo tautos genocidas. Karas tapo priemone tenkinti V. Putino nesaugumo jausmą, o mes, paprasti piliečiai, esame priversti ruoštis dar 5–10 metų trunkančiam košmarui. Ką mes iš to gauname? Tik kapines.
2. Ekonominis savižudybės aktas: kur dingo mūsų trilijonai?
Rusija – turtingiausia pasaulio šalis, kurioje dešimtys milijonų skursta. Net oficialūs skaičiai bado akis: sankcijos ir sunaikinta infrastruktūra kainavo trilijonus dolerių. Už šiuos pinigus kiekviena mokykla, ligoninė ir daugiabutis Rusijoje galėjo spindėti prabanga. Vietoj to – statomi nauji rūmai prezidentui ir jo aplinkai. Valdžia taip pašėlo, kad kėsinasi į tai, kas švenčiausia: Novosibirske pradėti atiminėti net augintiniai. Tai ne valstybė, tai grobuoniškas mechanizmas.
3. Sulaužytas pažadas: Rusijos interneto mirtis
2017 m. aš asmeniškai ONF forume uždavžiau V. Putinui klausimą apie interneto laisvę. Jis žiūrėjo man į akis ir tikino: „Mes neisime Kinijos keliu“. Jis melavo.
Šiandien matome gėdingą vaizdą: valstybės vadovas net nemoka naudotis internetu, o šalyje blokuojama viskas – nuo vakarų socialinių tinklų iki „Telegram“. Pastarasis jau dabar veikia tik 20 % pajėgumu, o visiškas „išjungimas“ balandžio 1-ąją. Mes virstame skaitmeniniu kalėjimu.
4. Technologinė izoliacija ir viduramžiai
Kol pasaulis kuria dirbtinį intelektą, Rusija nebegali užtikrinti net stabilaus mobiliojo ryšio didmiesčiuose. Mes prarandame partnerius, technologijas ir smegenis. Sistema tapo tokia paranojiška, kad bet kokia inovacija vertinama kaip grėsmė režimui. Mes nebesivejame Vakarų – mes bėgame priešinga kryptimi, tiesiai į viduramžius.
5. Visuotinė kontrolė ir baimės kultas
Sistema taip išsikraustė iš proto, kad bando riboti net privačiausias gyvenimo sritis. Kai valstybė pradeda reguliuoti tavo mintis, tavo naršyklės turinį ir netgi tai, ar gali turėti šunį, tai nebe valdžia. Tai okupacija iš vidaus.
Ar jūs pasiruošę dar dešimtmečiui šio košmaro? Aš – ne.
.jpg)
_1.jpg)
.jpg)
_22.jpg)
