„Rusija tapo Kinijos vasale.“ Kremliaus priklausomybė pasiekė 90 % ()
Priklausomybės lygis netgi išaugo.
© Пресс-служба Президента Российской Федерации (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vladimir_Putin_and_Xi_Jinping,_26_july_2018_%281%29.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos priklausomybė nuo importuojamų sankcionuotų technologijų per Kiniją pasiekė 90 %, praneša „Bloomberg“, remdamasis su statistika susipažinusiais šaltiniais.
Remiantis jų duomenimis, nepaisant paskelbtų importo pakeitimo programų, lyginant su praėjusiais metais (80 %), priklausomybės lygis netgi išaugo. Priežastimi tapo sugriežtintos ES sankcijos, užvėrusios likusius tiekimo kanalus iš Vakarų.
ES puikiai žino apie Kinijos vaidmenį – ji aprūpina Kremlių dvigubos paskirties technologijomis ir net palydovine žvalgyba karui, tačiau baiminasi įvesti jai sankcijas dėl galimų atsakomųjų priemonių, teigė agentūros šaltiniai.
Nepaisant Vladimiro Putino pareiškimų apie judėjimą technologinio suvereniteto link, atotrūkis nuo Vakarų lėmė tai, kad Rusija tapo „Kinijos vasale“, pažymi Vašingtono Petersono tarptautinės ekonomikos instituto ekonomistė Elina Rybakova.
|
Kinijos svarba Rusijos prekybai dabar yra tiek neproporcingai didelė, kad Pekinas daro milžinišką įtaką Maskvai, sakė E. Rybakova interviu „Deutsche Welle“: „Kinija yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė, tuo tarpu Rusijai tenka tik nedidelė Kinijos eksporto dalis“.
Gaidaro instituto duomenimis, praėjusiais metais Kinija nupirko 27 % visų prekių, kurias Rusija išvežė į užsienio rinkas, ir užtikrino 36 % importo tiekimo į Rusijos Federaciją. Tačiau Rusijos rinkos dalis Kinijos eksporte sumažėjo nuo 3,2 % iki 2,7 % – iki Meksikos lygio, kuris yra daugiau nei 5 kartus mažesnis nei JAV.
Dėl Vakarų sankcijų Maskva vis labiau priklauso nuo Pekino aukštųjų technologijų prekių ir apdirbamosios pramonės produkcijos tiekimo srityje, aiškina centro „Bruegel“ ekspertas Zsoltas Darvasas: „Rusija yra didelė šalis, tačiau ji neturi galimybių apsirūpinti pati. Todėl ji priversta gauti šias prekes iš kitur. Ir šiuo tiekėju vis dažniau tampa Kinija“.
E. Rybakova nurodo, kad Kinija ne tik parduoda Rusijai savo produkciją, bet ir padeda lengviau įsigyti vakarietiškų prekių. Pirmiausia kalbama apie dvigubos paskirties produkciją, kuri gali būti naudojama tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams.
Abipusės Rusijos ir Kinijos prekybos apimtys 2025 metais pirmą kartą nuo karo pradžios susitraukė – 6,5 %, iki 1,63 trilijono juanių (234 mlrd. JAV dolerių). Smuko tiek Kinijos prekių tiekimas į Rusiją (3,4 % per metus), tiek Rusijos eksportas į Kiniją (9,9 %). Rusijos ir Kinijos prekybos nuosmukis sukėlė susirūpinimą Kremliuje, rugpjūtį pasakojo vyriausybei artimi „Reuters“ šaltiniai. Jų teigimu, vizito į Pekiną metu prezidentas Vladimiras Putinas ketino prašyti Xi Jinpingo nemažinti prekybos apyvartos, nuo kurios kritiškai priklauso Rusijos ekonomika.
