Norvegija nusisuka nuo „Tesla“. Dramatiškas posūkis ()
Smuko 61 procentu.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Penkeri „Tesla“ dominavimo metai Norvegijos automobilių rinkoje baigėsi.
Balandžio mėnesį Amerikos prekės ženklas naujų registracijų reitinge nukrito iš pirmosios į 11-ąją vietą, o automobilių pardavimai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 61 procentu. Balandžio mėnesio lyderiu tapo „Volkswagen“, o populiariausiu modeliu – elektrinis „ID.4“. Ekspertai nurodo augančią Kinijos gamintojų konkurenciją bei mokesčių pokyčius Norvegijoje.
„Volkswagen ID.4“ – naujasis numeris vienas
Balandį Norvegijoje buvo įregistruoti 379 nauji „Tesla“ automobiliai. Tai 61 procentu prastesnis rezultatas nei prieš metus. Nuosmukio mastas atrodo dar įspūdingiau lyginant su 2026 m. kovo mėnesiu, kai iš salonų išriedėjo daugiau nei 6,1 tūkst. šios markės automobilių, o „Tesla“ rinkos dalis siekė beveik 35 procentus.
Balandžio mėnesio registracijų statistika atrodo kaip pranešimas iš kitos automobilių realybės. Tarp 11 103 naujų lengvųjų automobilių Norvegijoje užregistruoti vos 87 dyzeliniai ir 31 benzininis automobilis. Kartu tai sudaro 118 vienetų arba 1,06 procento rinkos. Visa kita – elektra varomos transporto priemonės arba hibridai. Duomenis pateikė Norvegijos organizacija OFV, stebinti automobilių rinką.
Palyginimui, Lenkijoje (Lietuvoje taip pat) visiškai elektrinių automobilių dalis naujų automobilių registracijose vis dar matuojama vienženkliais skaičiais. Norvegija, po dviejų dešimtmečių mokesčių politikos ir investicijų į infrastruktūrą, pasiekė būseną, kai dyzelinis automobilis salone yra retenybė. Vidaus degimo variklį turinčiam automobiliui šiandien reikia specialaus užsakymo, o dauguma pasaulinių prekės ženklų iš savo pasiūlos Norvegijoje išbraukė benzininius ir dyzelinius modelius.
Statistikos departamento (SSB) duomenimis, 2025 m. pabaigoje Norvegijoje važinėjo beveik 950 tūkst. elektrinių lengvųjų automobilių. Pirmą kartą istorijoje jų buvo daugiau nei benzininių ar dyzelinių transporto priemonių. Kovą atliktas tyrimas, kurį užsakė Norvegijos elektromobilių asociacija (Norsk elbilforening), parodė, kad daugiau nei pusė tenykščių vairuotojų (50,5 proc.) deklaruoja turintys elektromobilį.
Įkroviklis kas du kilometrus. Lenkija prieš Norvegiją
Norvegijos įkrovimo infrastruktūros mastas yra vienas iš raktų norint suprasti visą šį reiškinį. Asociacijos Norsk elbilforening duomenimis, šalis disponuoja maždaug 27 tūkst. viešųjų įkrovimo stotelių tinklu, o tai sudaro daugiau nei 4,6 įkroviklio 1000-iui gyventojų. Tai aukščiausias rodiklis Europoje. Vienai įkrovimo stotelei Norvegijoje tenka apie 35 elektromobilius.
Lenkijoje situacija atrodo kitaip. Remiantis „Elektromobilumo skaitikliu“, kurį bendrai tvarko Lenkijos naujojo mobilumo asociacija (PSNM) ir Lenkijos automobilių pramonės sąjunga (PZPM), 2026 m. kovo pabaigoje Lenkijoje veikė 12 543 viešos įkrovimo stotelės. Registruotų elektrinių lengvųjų automobilių skaičius siekė 263 084, iš kurių maždaug pusę sudaro visiškai elektriniai automobiliai (BEV). Vienai įkrovimo stotelei Lenkijoje tenka 11,5 elektromobilio. Tad stotelių skaičiaus ir automobilių santykis atrodo geriau nei Norvegijoje, tačiau šis rezultatas pirmiausia rodo, kokioje ankstyvoje fazėje yra Lenkijos elektrifikacija.
Kaip šiuo klausimu atrodo Lietuva?
|
2026 m. pradžioje Lietuvoje veikė maždaug 4 713 viešų ir pusiau viešų įkrovimo prieigų (taškų). 2026 m. balandžio 1 d. duomenimis, Lietuvoje registruota 49 316 elektra įkraunamų lengvųjų automobilių (M1 ir N1 kategorijos). Iš jų apie 26 016 yra grynieji elektromobiliai (BEV). Likusieji 23 300 – iš išorės įkraunami hibridai (PHEV). Vienai įkrovimo prieigai Lietuvoje tenka apie 10,5 elektromobilio.
Lietuva, panašiai kaip ir Lenkija, šiuo metu mėgaujasi „geru“ stotelių ir automobilių santykiu ne todėl, kad stotelių būtų perteklius, o todėl, kad masinis vartotojų persėdimas į elektromobilius dar tik įsibėgėja.
-31 °C šaltis ir prarasta pusė nuotolio
Elektromobilumo priešininkai jau ne vienerius metus kartoja, kad baterijomis varomi automobiliai neatlaiko žiemos. Norvegija, šalis, kurioje elektromobiliai šiandien sudaro daugiau nei 98 procentus naujų registracijų, yra geriausias poligonas šiai tezei patikrinti. Išvados dviprasmiškos.
2026 m. žiemą Norvegijos automobilių klubas NAF kartu su žurnalu Motor.no ir Austrijos klubu ÖAMTC atliko dar vieną ciklinį testą „El Prix“. 24 populiarūs elektromobilių modeliai įveikė tą patį maršrutą iš Oslo į šalies šiaurę spaudžiant iki -31 °C šalčiui. Remiantis 2026 m. vasarį paskelbta ataskaita, vidutinis realaus nuotolio sumažėjimas, lyginant su WLTP deklaracija, siekė 37,6 proc., o kraštutiniais atvejais – 45,9 proc. NAF anksčiau rekomendavo, kad esant stipriems šalčiams reikėtų nusiteikti net perpus trumpesniam nuotoliui nei optimaliomis sąlygomis.
Žema temperatūra kerta elektromobiliams trimis lygiais: sulėtina cheminius procesus ličio jonų celėse, padidina energijos sąnaudas salono bei pačios baterijos šildymui ir prailgina įkrovimo laiką. Tačiau NAF ir vokiečių ADAC bandymai rodo, kad automobiliai su šilumos siurbliais (pavyzdžiui, „Hyundai Ioniq 5“ ar „Kia EV6“) praranda tik 15–20 proc. nuotolio, o modeliai su varžiniais šildytuvais – 30–40 proc. Be to, talpos sumažėjimas yra grįžtamas reiškinys – baterija nepraranda gamyklinės talpos visam laikui.
Norvegijos bandymų išvada pragmatiška: šaltis realiai riboja nuotolį, tačiau technologija bręsta, o pažangiausios Europos elektromobilumo rinkos vairuotojai perka vis naujas baterines transporto priemones, nepaisydami šių apribojimų. Balandį „Tesla“ sustabdė ne žiema, o konkurencija ir mokesčiai.
Kinai technologiškai aplenkė „Tesla“
Likus savaitei iki balandžio mėnesio rezultatų paskelbimo, „Tesla“ pralaimėjo bylą Norvegijos Aukščiausiajame Teisme. Byla buvo susijusi su programinės įrangos atnaujinimu senesniuose „Model S“, kuris apribojo įkrovimo greitį tinkamai neinformavus savininkų. Kiekvienas ieškovas turi gauti po 50 tūkstančių kronų (4580 eurų) kompensaciją.
Tačiau Norvegijos automobilių rinką stebinti organizacija OFV nesieja pralaimėjimo teisme su pardavimų žlugimu. Ataskaitos autoriai nurodo stiprią konkurenciją ir didelį rinkos kintamumą.
„Volkswagen“ ir „Toyota“ šį mėnesį aiškiai sustiprino savo pozicijas, o „Tesla“ vis dar laikosi tvirtai, jei žiūrėsime į visus metus, – įvertino OFV direktorius Geir Inge Stokke.
„Nordea“ banko investicijų direktorius Robertas Naessas interviu Norvegijos ekonomikos portalui E24 teigė, kad „Tesla“ prarado technologinį pranašumą.
„Tesla“ nebėra lyderė tarp automobilių ir pralaimi Kinijos gamintojams. Anksčiau ji buvo toli priekyje technologijų srityje. Dabar daugelis gamintojų yra geresni tiek dizaino, tiek įkrovimo, tiek technologijų požiūriu“, – pareiškė jis.
Mokesčių lengvatų pabaiga elektromobiliams
Nuo 2026 metų pradžios Oslo valdžia atsisako iki šiol taikytų lengvatų elektromobilių pirkėjams. Sausio 1 d. PVM atleidimo riba buvo sumažinta nuo 500 tūkst. iki 300 tūkst. kronų (t. y. nuo maždaug 45 793 iki 27 476 eurų).
Bazinės „Tesla Model Y“ ir „Model 3“ kainos viršija naująją ribą. Todėl Norvegijos klientai už šiuos automobilius turi primokėti mokestį, kurio anksčiau nemokėjo. Tai, kartu su Kinijos ir Europos gamintojų puolimu, smogia Amerikos prekės ženklo pozicijoms.
Klausimas, ar balandis yra vienkartinis nuosmukis, ar ilgalaikės tendencijos pradžia, lieka atviras. Visi 2026 metai „Tesla“ vis dar atrodo neblogai, tačiau atstumas iki konkurentų tirpsta.
.png)
.png)
