Slaptas maršrutas: jie rado vietą, kur dingsta Rusijos laivai ()
Rusija ir Iranas stiprina ekonominį ir karinį bendradarbiavimą, naudodamiesi Kaspijos jūra kaip alternatyviu transporto keliu, apeinančiu Vakarų sankcijas ir įtampą Persijos įlankos regione.
© Pexels (atvira licencija) | https://www.pexels.com/photo/cargo-ship-with-containers-on-deck-in-port-21241152/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak „The New York Times“, Kaspijos jūros uostai naudojami tiek teisėtai prekybai, tiek slaptam karinių komponentų gabenimui.
Pasak JAV pareigūnų, Rusija gabena dronų dalis į Iraną per Kaspijos jūrą. Manoma, kad tai leido Teheranui atkurti savo puolimo pajėgumus po didelių nuostolių dronų arsenale.
Tuo pačiu metu per Kaspijos jūrą gabenamos prekės, kurios anksčiau pasiekė Iraną per Hormuzo sąsiaurį – dabar joms gresia destabilizacija ir JAV karinio jūrų laivyno operacijos.
Irano uostai Kaspijos jūroje šiuo metu veikia visą parą. Į šalį, be kitų produktų, įvežami rusiški kviečiai, kukurūzai, saulėgrąžų aliejus, gyvulių pašarai ir kiti produktai. Rusijos prekybos šaltiniai patvirtina dinamišką šio maršruto augimą. Analitikų duomenimis, du milijonai tonų rusiškų kviečių, anksčiau eksportuotų per Juodąją jūrą, dabar gabenami Kaspijos keliu.
|
Ekspertai pabrėžia, kad Kaspijos jūra tapo idealia vieta apeiti sankcijas. Regionas vis dar nėra tiesiogiai kontroliuojamas Vakarų šalių, o prieiga prie jo ribojama Rusijai, Iranui, Kazachstanui, Turkmėnistanui ir Azerbaidžanui. Be to, daugelis laivų reguliariai išjungia savo atsakiklius, todėl sunku sekti laivus palydovu.
Rusijos bendrovės tikisi, kad transportas per Kaspijos jūrą ir toliau sparčiai augs. Prognozuojama, kad iki 2026 m. apimtys gali net padvigubėti. Nors Vakarų sankcijos atgraso kai kuriuos didelius logistikos operatorius, krizė dėl Hormūzo sąsiaurio alternatyvius maršrutus daro vis patrauklesnius.
Įtariama, kad Rusija pasiūlė Iranui perduoti tūkstančius modernių, radijo trukdžiams atsparių dronų ir apmokyti operatorius operacijoms prieš JAV pajėgas Artimuosiuose Rytuose, teigiama slaptame Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU dokumente, kurį gavo britų savaitraštis „The Economist“. Dokumente teigiama, kad Rusija planavo perduoti Iranui maždaug 5000 šviesolaidiniu ryšiu valdomų dronų.
Šio tipo struktūras ypač sunku aptikti ir trukdyti, nes jos nenaudoja tradicinio radijo ryšio, kuris yra jautrus elektroniniams trukdžiams. Plane taip pat buvo numatyta pristatyti tolimojo nuotolio dronus ir apmokyti Irano operatorius Rusijos specialistų.
Taip pat paliečiamas „Starlink“ terminalų naudojimas. Rusijos dokumentuose tariamai nurodoma, kad kai kurios nepilotuojamos sistemos galėtų naudoti palydovinį ryšį Artimųjų Rytų regione, prieš tai joms gali būti taikomi panašūs apribojimai, kokie taikomi Rusijos kariams Ukrainoje.
Nutekėjusi informacija taip pat rodo, kad dronų operatorių mokymo procese buvo planuojama dalyvauti ne tik Irano kariškiams, bet ir studentams bei kitoms civilių grupėms. Pasak leidinio autorių, tai gali rodyti pasirengimą sukurti plačią personalo bazę asimetriniam karui ir operacijoms su bepiločiais orlaiviais.
Vis dėlto žiniasklaidos priemonės pabrėžia, kad šiuo metu nėra patvirtinimo, jog planas buvo įgyvendintas arba kad Iranas iš tikrųjų gavo aprašytas ginklų sistemas. Teigiama, kad pats dokumentas yra kilęs iš Rusijos GRU ir britų savaitraščio cituojamų šaltinių apibūdinamas kaip autentiškas.
Šie pranešimai pasirodė didėjant įtampai tarp Irano ir Jungtinių Valstijų bei gilėjant kariniam bendradarbiavimui tarp Maskvos ir Teherano. Balandžio mėnesį, susitikime su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Aragchi, Vladimiras Putinas pareiškė esąs pasirengęs remti Iraną ir gyrė jo „pasipriešinimą“ Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui.
.jpg)
_22.jpg)
.jpg)
