Įtampa tik auga. Baltarusijoje maištas? Milžinai vienijasi ()
Sistemos pamatai pradėjo braškėti.
© Kremlin.ru, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Putin_with_Alexander_Lukashenko_2015.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Baltarusijos degalinių tinklai metė drąsų iššūkį šalies valdžiai. Verslo gigantai, pavargę nuo drakoniškos kainų kontrolės, oficialiai pareikalavo laisvės, tačiau Aleksandro Lukašenkos sukurta sistema trauktis neketina. Kas iš tiesų vyksta už uždarų ministerijų durų?
Baltarusijos degalinių sektoriuje – neįprasta įtampa. Didieji tinklai, tarp kurių ir tokie milžinai kaip „Gazpromneft-Belnefteprodukt“, „LUKOIL Belarus“ bei „Tatbelnefteprodukt“, oficialiai kreipėsi į Antimonopolinio reguliavimo ir prekybos ministeriją (MART). Jų reikalavimas konkretus: nutraukti valstybinį kainų reguliavimą degalinėse.
Verslas įspaustas į kampą
Nuo 2022 metų Baltarusijoje galioja griežtas Ministrų Tarybos nutarimas Nr. 713, kuris faktiškai „įšaldė“ arba griežtai apribojo daugelio prekių antkainius. Nors degalinių pagrindinė prekė yra kuras, didelę dalį jų pelno sudaro būtent greito vartojimo prekės parduotuvių lentynose.
|
Koncerno „Belneftechim“ ir privačių tinklų (pvz., A-100 AZS) atstovai vieningai tikino, kad dabartinė tvarka smaugia verslą, tačiau ministerijos atsakas buvo šaltas dušas.
Verdiktas: jokių nuolaidų
Po skubiai sušaukto pasitarimo MART spaudos tarnyba pranešė: „Pasiūlymas nesulaukė daugumos palaikymo“. Argumentas standartinis – baimė, kad atlaisvinus vadžias, kainos vartotojams šoktelės į viršų, o tai pakenktų „socialiniam stabilumui“.
Nors ministerija pažadėjo, kad sistemą „tobulins“, praktiškai tai reiškia viena: kainos degalinėse ir toliau bus diktuojamos iš kabinetų Minske, o ne rinkos dėsnių.
A. Lukašenkos „kainų draudimas“: kaip tai veikia?
Primename, kad ši absurdiška ekonominė situacija prasidėjo dar 2022 m. spalio 6 d., kai A. Lukašenka viešai „uždraudė“ kelti kainas, pareikšdamas, kad jos ir taip per didelės.
- Griežta kontrolė. Norint pakelti kainą bent centu, verslininkai turi gauti valstybinių institucijų leidimą.
- Išimtys. Tik prabangos prekės ir gėlės gavo „laisvę“, o viskas, kas reikalinga kasdieniam gyvenimui, liko valstybės gniaužtuose.
- Pasekmės. Nors 2023 m. taisyklės buvo kiek sušvelnintos, verslas teigia, kad dirbti tokiomis sąlygomis darosi nebeįmanoma.
Kodėl tai svarbu?
Šis degalinių „maištas“ rodo didėjantį plyšį tarp realios ekonomikos ir autoritarinio valdymo. Kai net lojalūs energetikos sektoriaus žaidėjai pradeda atvirai prašyti permainų, tampa aišku – A. Lukašenkos ekonominis modelis laikosi tik ant griežtų draudimų, o ne ant realių resursų.
Ar šis degalinių pasipriešinimas taps pirmąja kregžde, priversiančia režimą atleisti vadžias, ar verslas bus galutinai užgniaužtas? Kol kas Minskas renkasi antrąjį kelią.
Kaip manote, ar įmanoma išlaikyti stabilią ekonomiką tiesiog uždraudžiant kainų augimą? Pasidalykite savo nuomone komentaruose!
.jpg)
