Finansinė „pasiutpolkė“ Lietuvoje: kur iš tiesų nukeliavo pusė milijardo eurų iš pensijų fondų? ()
Finansinė pagirių tikimybė: kas laukia ateityje?
© Christoph Scholz, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Euro-Geld_auf_Scheinen_und_Banknoten_-_1_Euro_Fokus_mit_Stapel.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuviai masiškai atsiėmė II pakopos pensijų lėšas ir šalyje sukėlė tikrą vartojimo audrą – per kelias savaites išleista jau pusė milijardo eurų. Ekonomistai prognozavo ramų investavimą, tačiau realybė parduotuvėse primena finansinį cunamį. Kol vieni skuba dengti įsiskolinimus ar perka tauriuosius metalus, kiti gautus tūkstančius tiesiog „sudegino“ naujiems baldams, išmaniesiems telefonams bei prabangos prekėms.
Kas iš tikrųjų nutiko lietuvių sąskaitose ir kodėl prekybininkai trina rankomis, o ekspertai griebiasi už galvų?
Kalėdos balandžio mėnesį: prekybos rekordai šovė į kosmosą
Kai šių metų pavasarį tūkstančių gyventojų sąskaitas pasiekė iš II pakopos fondų išlaisvinti pinigai, prekybos sektorius patyrė didesnį šoką nei prieškalėdinis bumas. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis patvirtino, kad iš gyventojų sąskaitas papildžiusių milijardų, milžiniška suma iškart išgaravo vartojimo rinkoje.
|
Bankų analizė rodo sunkiai tikėtiną apyvartų šuolį. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, lietuviai per kelias dienas išleido:
- 114% daugiau – baldams ir namų apyvokos reikmenims;
- 89% daugiau – buitinei technikai ir elektronikai;
- 84% daugiau – naujiems telefonams bei telekomunikacijų įrangai;
- 86% daugiau – juvelyrikai ir prabangos prekėms.
Didieji prekybos tinklai, tokie kaip IKEA, atvirai pripažįsta: pirkėjų srautai išaugo drastiškai. Užuot galvoję apie tolimą senatvę, lietuviai pasirinko čia ir dabar atsinaujinti svetainės sofas, nusipirkti naujausius „iPhone“ modelius, o kai kas – tiesiog susitvarkyti dantis ar investuoti į grožio procedūras.
Gelbėjimosi ratas nuo infliacijos: auksas ir sidabras
Technologijų ir investicijų entuziastai pasuko kitu keliu. Suprasdami, kad sąskaitoje gulintys eurai tirpsta dėl infliacijos, dalis gyventojų puolė pirkti fizinį turtą.
Tauriaisiais metalais prekiaujančios bendrovės užfiksavo anomalų aktyvumą. Pavyzdžiui, bendrovės „Florinus“ duomenimis, aukso pardavimai šalyje išaugo 3 kartus, o sidabro – net 5 kartus. Tai rodo, kad dalis visuomenės nebepasitiki finansiniais fondais ir renkasi apčiuopiamą, tradicinį saugumo garantą.
Pragmatizmas: skolos ir finansinės skylės
Ne visi pinigai nusėdo prekybos centruose. Ekonomistų skaičiavimais, apie 20 proc. atsiimtų lėšų nukeliavo tiesiai į bankus finansinių įsipareigojimų mažinimui.
Lietuviai pasinaudojo proga anksčiau laiko grąžinti arba sumažinti:
- vartojimo paskolas ir greituosius kreditus;
- lizingo įmokas už automobilius;
- būsto paskolų likučius, siekiant sumažinti kasdienes palūkanų įmokas.
Finansinė pagirių tikimybė: kas laukia ateityje?
Nors dabar prekybininkai švenčia, o gyventojai džiaugiasi naujais pirkiniais, ekspertai perspėja apie ilgalaikes pasekmes. Didžiausią nerimą kelia tai, kad aktyviausiai pinigus išleido mažiausias pajamas gaunantys asmenys, kuriems šios lėšos senatvėje bus kritiškai reikalingos.
Be to, finansų rinkų specialistai pastebi, kad nemažai žmonių liko nusivylę – dėl pastarųjų metų rinkos svyravimų ir valstybės paskatos grąžinimo į „Sodrą“, galutinės į rankas gautos sumos buvo mažesnės, nei tikėtasi. Tačiau traukinys jau nuvažiavo: pinigai virto telefonais, automobiliais ir baldais, o ateities pensijos klausimas vėl pakibo ore.
.jpg)
