To niekas nenumatė: vos keli kilometrai nuo Rusijos – galingas turtų centras ()
Susiformavo prieš milijonus metų.
© ©DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Suomijoje, vos 10 kilometrų nuo sienos su Rusija, netikėtai aptiktos milžiniškos aukso atsargos. Šiaurės Karelijoje esantis Ukkolanvaara uolienų masyvas yra galingas rūdos sistemos centras. Tyrimai rodo, kad brangiojo metalo čia yra kelis kartus daugiau, nei tikėtasi drąsiausiose prognozėse. Pats auksas čia susiformavo prieš milijonus metų, kai milžiniškas slėgis ir aukšta temperatūra brangųjį metalą tiesiog išspaudė į uolienų įtrūkimus.
Bendrovės „Endomines“ generalinio direktoriaus teigimu, į pietus nuo jau žinomų telkinių aptiktos naujos vietos, o daugiau nei penkių kilometrų ištisinė aukso rūdos zona nėra atsitiktinis radinys – tai dėsningas Karelijos skydo formavimosi modelis. Geologiniai tyrimai rodo, kad šio regiono granito masyvai yra tiesiog išraižyti giliai nusidriekiančiomis aukso gyslomis, todėl Ukkolanvaara oficialiai tapo pagrindiniu mokslininkų ir kasybos pramonės objektu.
|
2026 m. žiemos sezonas geologams buvo itin sėkmingas: išgręžti 52 gręžiniai, kurių bendras ilgis siekia daugiau nei 11 000 metrų, o auksas aptiktas net 65 % visų mėginių. Net 34 vietose ekspertai taurųjį metalą pamatė plika akimi. Tokie matomi, didesni nei 0,1 mm aukso grūdeliai geologijoje laikomi itin turtingos rūdos ženklu.
Bendrovė „Endomines Finland Oyj“ šiame regione dirba ne pirmus metus: nuo 2011 m. ji eksploatuoja Pampalo kasyklą, o 2024 m. paleido „Hosko“ telkinį, esantį vos už šešių kilometrų nuo sienos. Dėl šių priežasčių ši pasienio zona faktiškai virsta strategine „auksine juosta“.
Tačiau toks pramoninis mastas kelia ir rimtų iššūkių. Aplinkosaugos specialistai perspėja dėl galimo kasybos poveikio jautrioms Šiaurės regiono ekosistemoms, o kalnakasybos inžinieriai akcentuoja uolienų griūčių bei pavojingų dujų sankaupų riziką dirbant dideliame gylyje.
Be to, pramoninė veikla pačioje pasienio zonoje reikalauja griežto technologinių procesų ir saugumo reikalavimų derinimo. Vis dėlto prognozuojama, kad atradus keturias naujas vietas, kasyklų eksploatacija gali pailgėti 15–20 metų, o tai užtikrins ilgalaikį ir stabilų regiono pramonės vystymąsi.
_4_(16848647509).jpg)
