„Iš kur gauti pinigų?“ – rusai raginami ruoštis ()
Šiais metais Rusijos BVP augs vos 0,4 %.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Iš kur gauti pinigų?“ Rusai raginami ruoštis naujam mokesčių didinimui dėl biudžeto deficito.
Staigiai suprastėjusios ekonomikos prognozės, apie kurias savaitės pradžioje paskelbė Ekonominės plėtros ministerija, žada dar didesnių problemų biudžetui. Norėdama jį subalansuoti, vyriausybė turės arba „karpyti“ išlaidas, arba vėl didinti mokesčius, perspėja „Reuters“ apklausti ekonomistai.
Naujais Ekonominės plėtros ministerijos vertinimais, šiais metais Rusijos BVP augs vos 0,4 %. Tai tris kartus mažiau už ankstesnę prognozę (1,3 %), 2,5 karto mažiau nei praėjusių metų ekonominis augimas (1 %) ir daugiau nei 10 kartų mažiau nei tempai, kuriais ekonomika augo 2023–2024 m. Kartu buvo sumažintos ir nominaliojo BVP, dolerio kurso bei naftos gavybos apimčių prognozės: pastarosios šiemet bus mažiausios per 17 metų (511 mln. tonų).
Atsižvelgiant į naujus duomenis, maksimali federalinio biudžeto išlaidų riba kitais metais pagal biudžeto taisyklę turėtų sudaryti apie 43,1 trln. rublių, apskaičiavo vyriausiasis VTB ekonomistas Rodionas Latypovas. Tai yra 3 trln. rublių mažiau, nei numatyta 2027 metų biudžeto plane, ir 1 trln. mažiau nei šiais metais.
|
Panašius vertinimus pateikia ir valdymo įmonės „Astra“ investicijų direktorius Dmitrijus Polevojus: jei nebus pažeista biudžeto taisyklė, vyriausybė kitais metais galės išleisti tik 44,1–44,6 trln. rublių. O tai reiškia, kad valdžia privalės arba sumažinti išlaidas 1,5–3 trln. rublių, arba rasti tokios pačios sumos papildomų pajamų, rodo D. Polevojaus skaičiavimai.
„Dėl stipresnio rublio ir silpnos ekonomikos surenkama mažiau mokesčių, o tai kelia įdomų klausimą: iš kur jie ims pinigų? Vis labiau ryškėja biudžeto deficito plėtros perspektyvos šiais metais ir tolesnis mokesčių didinimas kitais metais, greičiausiai – verslui“, – nurodo investicinės bankininkystės ekspertas Jevgenijus Koganas.
D. Polevojus ir R. Latypovas sutinka, kad išlaidų mažinimas, esant nepakitusiai geopolitinei situacijai, yra mažai tikėtinas scenarijus. Be to, Rusijos istorijoje dar nėra buvę precedento, kad nominalusis biudžetas rubliais taptų mažesnis. Atitinkamai teks ieškoti naujų pajamų šaltinių, ir valdininkai jau aptarinėja „viršpelnio mokestį“, primena D. Polevojus. Tikimasi, kad jį teks sumokėti aukso gavybos ir metalurgijos įmonėms.
Tačiau bet kokios papildomos pajamų mobilizavimo priemonės, įskaitant windfall tax (netikėto pelno mokestį) ar kitus mokesčius, tik padidins riziką ekonomikai, įspėja D. Polevojus: „Įmonių pelnai 2026 m. toliau krenta, daugelis privačių bendrovių nebeturi saugumo rezervo, smulkusis verslas laikosi iš paskutinių jėgų, todėl bet kokios papildomos rinkliavos tik pablogins situaciją, sulėtins investicijų ir atlyginimų dinamiką dėl neišvengiamo išlaidų darbo jėgai mažinimo, o kai kurių įmonių lauks net ir bankrotas.“
Siekdama užpildyti karinį biudžetą, kuris „suryja“ beveik 40 % visų federalinio iždo pinigų, praėjusiais metais Finansų ministerija padidino pelno mokestį, įvedė diferencijuotą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skalę ir planavo surinkti daugiau nei 3 trln. rublių papildomų lėšų. Tačiau 2025 m. biudžeto deficitas penkis kartus viršijo pradinį planą, todėl mokesčius teko didinti vėl. Nuo 2026 metų PVM buvo padidintas iki 22 %, taip pat prasidėjo mokesčių reforma smulkiajam verslui. Nepaisant to, iki balandžio pabaigos „skylė“ federaliniame ižde pasiekė beveik 6 trln. rublių – tai dvigubai viršijo praėjusių metų rodiklį (tomis pačiomis datomis) ir 1,5 karto viršijo visų metų planą.
Finansų ministras Antonas Siluanovas kovą žadėjo siekti federalinio biudžeto subalansavimo optimizuojant išlaidas ir „šešėlio“ mažinimu ekonomikoje, nedidinant mokesčių. Trečiadienį, gegužės 13 d., pranešimus apie galimą mokesčių naštos didinimą jis pavadino „gandų skleidimu“ (angl. vbrois).
Tuo pat metu Ekonominės plėtros ministras Maksimas Rešetnikovas kovą neatmetė galimybės papildomai apmokestinti gamtos rentą kai kuriuose sektoriuose. Trečiadienį A. Siluanovas vėl patikino, kad pagrindiniai mokesčių sistemos pakeitimai jau priimti, ir įvardijo valdžios užduotį – pereiti prie subalansuoto augimo „be biudžetinio ekonomikos skatinimo“.
Kaip ant karo bėgių atsistojusi ekonomika, kuri šiemet pirmą kartą per trejus metus pradėjo smukti metine išraiška, sugrįš prie augimo esant mokesčių spaudimui, lieka neaišku.
„Dėl ko prasidės augimas, jei vartotojai vargu ar pradės aktyviau leisti pinigus, investicijos krito dvejus praėjusius metus, o biudžeto politika bus mažiausiai nestimuliuojanti?“ – stebisi reitingų agentūros „Expert RA“ vyriausiasis ekonomistas Antonas Tabachas.
„Padidinti mokesčiai paliečia platesnį įmonių ratą, mažindami jų investicinį ir dividendinį potencialą. Palūkanų normų mažinimas vargu ar duos tokį efektą – nauji makroprudenciniai ribojimai bankams sumažino kredito impulso galimybes, pirmiausia – verslo kreditavimo ir hipotekos srityse“, – vardija A. Tabachas.
.jpg)
