Kodėl mes kraustomės iš proto dėl aukso? Keistas eksperimentas rodė tamsiąją žmonijos pusę ()

2026-05-24

Pirminis instinktas išliko – mes pasitikime tuo, kas blizga ir yra sunku.

Auksas
© Alchemist-hp (talk) www.pse-mendelejew.de, CC BY-SA 3.0 DE | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Gold-crystals.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Auksas neturi jokios praktinės vertės išgyvenimui – jo nepavalgysi ir juo nepasistatysi namų. Tačiau tūkstančius metų žmonija dėl šio minkšto, geltono metalo žudė, griovė imperijas ir kūrė legendas. Nauja knyga „The Golden Thread“ atveria duris į paauksuotą mūsų psichologijos istoriją, kurioje auksas yra daugiau nei cheminis elementas – tai kolektyvinė hipnozė.

15 000 dolerių už „tylą“ prie stalo

Patikima žaidimų pelė už protingą kainą: ergonomiškas dizainas, tikslus veikimas, vos 55 gramų svoris, ir trys skirtingi prijungimo būdai („White Shark MAXIMUS" apžvalga)

2898

„White Shark MAXIMUS" yra belaidė žaidimų pelė, gebanti nustebinti savo kokybe ir darbinėmis savybėmis – ypač atsižvelgiant į tai, kad ji kainuoja bene keturis kartus mažiau nei tiesioginiai konkurentai.

Išsamiau

Devintajame dešimtmetyje Lloydas Blankfeinas, būsimasis banko „Goldman Sachs“ milžinas, nusipirko vieną kilogramą aukso. Tuo metu tai kainavo apie 15 000 JAV dolerių (šiandienos verte – apie 50 000 JAV dolerių). Savo memuaruose „Streetwise“ jis prisipažįsta: tai nebuvo racionali investicija. Tai buvo eksperimentas.

L. Blankfeinas nešdavosi šį aukso luitą į vakarienes ir duodavo svečiams palaikyti. Rezultatas visada būdavo tas pats – nejauki, beveik religinė tyla.

Hipnotizuojantis svoris. Auksas yra neįtikėtinai tankus. Mažas gabalėlis delne jaučiasi neįprastai sunkus, o tai smegenyse sukelia „tikros vertės“ pojūtį.
Aklas susižavėjimas. Žmonės tiesiog nenorėdavo jo paleisti iš rankų.
Pagarba be žodžių. Vietoj diskusijų apie rinkas, svečiai tiesiog spoksodavo į metalą.

Kodėl būtent auksas? Mokslinis paradoksas

Mokslininkai kelia klausimą: kodėl ne sidabras ar varis? Atsakymas slypi chemijoje ir retume. Auksas nerūdija, netamsėja ir nereaguoja su oru – jis yra „amžinas“. Tai vienintelis spalvotas metalas (be vario), kuris gamtoje randamas grynas.

Senovės civilizacijoms tai atrodė kaip sustingusi saulės šviesa. Šiandien ši manija persikėlė į technologijas ir finansų serverius, tačiau pirminis instinktas išliko – mes pasitikime tuo, kas blizga ir yra sunku.

Auksinis narvas: nuo senovės iki Volstryto

Istorija rodo, kad auksas yra didžiausia žmonijos sukurta iliuzija, tapusi realybe. Mes sukūrėme sudėtingas bankines sistemas, kriptovaliutas ir skaitmeninius pervedimus, tačiau krizės akivaizdoje visi vėl atsigręžia į tą patį geltoną luitą, kurį L. Blankfeinas prieš 40 metų rodė savo draugams.

Auksas yra vienintelis dalykas pasaulyje, kurio vertė priklauso tik nuo vieno faktoriaus – mūsų bendro susitarimo, kad jis yra vertingas. Ir, kaip rodo praktika, šis susitarimas yra stipresnis už bet kokią logiką.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

economist.com

Aut. teisės: MTPC

(0)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Naujienos iš interneto

Komentarai ()