Iš Tokijo į Niujorką per 2 valandas: Japonijos hipergarsinis variklis pakeis aviaciją (Foto) ()
Tai 6 kartus greičiau nei dabartiniai komerciniai lėktuvai.
© Kimon Berlin, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Sakurajima_at_Sunset.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Japonijos mokslininkai ką tik žengė milžinišką žingsnį link transporto revoliucijos. Tokijo Wasedos universiteto ir Japonijos kosmoso tyrimų agentūros (JAXA) komanda sėkmingai atliko pirmąjį šalyje 5 Machų greitį pasiekiančio orlaivio tiesiosios srovės variklio degimo bandymą.
TOKYO -- A Japanese research team has conducted the country's first successful combustion test of a ramjet engine for an experimental Mach 5 aircraft.
— Asian Dawn (@AsianDawn4) May 18, 2026
The demonstration, conducted in April, advances technology aimed at realizing two- hour travel times between Japan and the… pic.twitter.com/0oBhx2ZCuJ
|
Tai nebe mokslinė fantastika – tai realus pamatas technologijai, kuri 2040-aisiais leis kirsti vandenynus per rekordiškai trumpą laiką.
Skrydis, greitesnis už laiką
Jei legendinis „Concorde“ pasiekdavo 2 Machų greitį, tai naujasis Japonijos kūrinys skries maždaug 5400 km/val. greičiu. Tai 6 kartus greičiau nei dabartiniai komerciniai lėktuvai.
- Maršrutas: Japonija–JAV vos per 2 valandas;
- Aukštis: 25 kilometrai (dvigubai aukščiau nei įprasta);
- Universalumas: horizontalus kilimas ir tūpimas naudojant esamus oro uostų takus;
- Kosmoso ambicijos: papildytas raketiniu varikliu, šis orlaivis galėtų pasiekti 100 km aukštį – pačią kosmoso ribą.
Inžinerinis pragaras: 1000 laipsnių karštis
Pasiekti 5 Machų greitį atmosferoje reiškia kovą su fizikos dėsniais. Oro srautas tampa itin chaotiškas, o trintis įkaitina orlaivio dalis iki 1000 °C.
Balandžio mėnesį JAXA Kakudos kosmoso centre atliktas bandymas buvo kritinis. Naudodami 2 metrų ilgio prototipą (1:50 mastelio modelį), tyrėjai imitavo skrydį 25 km aukštyje, kur slėgis yra 100 kartų mažesnis nei jūros lygyje. Rezultatas? Variklis veikė stabiliai, o medžiagos atlaikė ekstremalų karštį būtent taip, kaip buvo suplanuota 2013 m. pradėtame projekte.
Kodėl tai svarbu?
Ši technologija sujungia aviaciją su kosmonautika. Tas pats lėktuvas, skraidinantis verslo keleivius tarp žemynų, galėtų tapti pigesne ir efektyvesne priemone kroviniams ar turistams gabenti į orbitą.
Wasedos universiteto profesoriaus Sato Tetsuya vadovaujama komanda dabar ruošiasi kitam etapui – realiam skrydžio demonstravimui atviroje erdvėje. Jei viskas vyks pagal planą, kitas dešimtmetis bus paskutinis, kai skrydis per Atlantą ar Ramųjį vandenyną trunka visą dieną.
