Lietuva kainų spiralėje: infliacijos „uodega“ ir 135 % būsto brangimas – ko laukti toliau? ()
Skaičiai, kurie neleidžia meluoti.
© BrayLockBoy, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:20_and_50_Euro_banknote_straps_delivered_by_G4S.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors viešojoje erdvėje vis dažniau skamba raminantys pranešimai apie stabilizuotą infliaciją, Lietuvos vartotojų piniginės rodo kitą realybę. Po 2022-ųjų rekordinio 19,7 % šuolio, kainų lygis Lietuvoje ne tik „užsidarė“ aukštumose, bet ir toliau demonstruoja pavojingus augimo ženklus.
Skaičiai, kurie neleidžia meluoti
Lietuvos ekonomika stovi ant paradoksalios ribos. Štai pagrindiniai rodikliai, apibrėžiantys mūsų šiandieną:
- būsto kainų anomalija. Nuo 2015 m. būstas Lietuvoje pabrango net 135,5 % – tai vienas didžiausių šuolių visoje Europos Sąjungoje;
- infliacijos prognozės. Nors 2024 m. fiksavome laikiną atoslūgį (apie 0,9 %), prognozuojama, kad 2025 m. metinė infliacija vėl gali kilti iki 3,5–4,9 % ribos;
- atlyginimų ir kainų lenktynės. Vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ Lietuvoje 2025 m. pasiekė apie 1484 EUR. Tačiau paslaugų infliacija išlieka aukšta (apie 6 %) būtent dėl sparčiai augančių darbo sąnaudų.
Kodėl piniginės tuštėja sparčiau?
|
Ekonomistai įspėja apie kelis kritinius faktorius:
- valdžios sprendimų įtaka. Nuo 2026 m. sausio pakelti akcizai degalams, tabakui bei alkoholiui, o sugrąžintas PVM tarifas šilumos energijai tiesiogiai didina namų ūkių išlaidas.
- energetikos ruletė. Nors didmeninė elektros kaina 2025 m. svyravo apie 85 Eur/MWh, galutinė kaina vartotojams gruodį siekė apie 27 ct/kWh. Prognozuojama, kad 2026 m. elektros kainos išliks aukštos – tarp 16 ir 20 ct/kWh be valstybės subsidijų.
- kartelių šešėlis. Konkurencijos taryba pastebi, kad galimi karteliniai susitarimai kai kuriuose sektoriuose kainas gali nepagrįstai išpūsti 10–20 %.
Ko laukti artimiausiu metu?
Ateinančių metų scenarijus primena „vėsų dušą“. Nors BVP augimas prognozuojamas apie 2,6 %, vartotojams tai mažai ką sako, kai maisto kainų lygis Lietuvoje jau pasiekė 78,5 % ES vidurkio. Tai reiškia, kad pigios šalies etiketę galutinai keičiame į brangios valstybės statusą, kurioje technologinis efektyvumas kol kas nespėja amortizuoti augančių sąnaudų.
Svarbi detalė: didžiausią įtaką metinei infliacijai 2026 m. pradžioje darė būtent degalai, šilumos energija ir restoranų paslaugos.
